Liepos 28–31 dienomis – jau dvidešimtą vasarą, skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų literatūros krypties studentai, doktorantai, dėstytojai, mokslininkai, taip pat kitų humanitarinių sričių tyrėjai rinksis į akademinį seminarą „Literatūros salos“.
Šios akademinės stovyklos svarbiausias požymis ir tikslas
Dėstytojų ir studentų akademinė bendrystė, skirtingų humanitarinių disciplinų sumanymų apykaita. Tradiciškai seminaro programoje – akademinė konferencija, humanitarų diskusija, susitikimas su rašytoju (-a), studentų vakaras, geriausio literatūrologinio mokslinio straipsnio varžytuvės.
Kaskart skirtingose Lietuvos ar kaimyninių šalių vietovėse rengiamas seminaras šiemet, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sukaktį ir Baroko literatūros metus, įsikurs Dzūkijoje – barokiniame Liškiavos vienuolyno ansamblyje.
Seminaro tema – „Menai ir tinklai“
Tema siejama su Baroko kultūrai ir Čiurlionio kūrybai būdingu menų sinteziškumu ir šiuolaikinės kultūros savybe – tinkliškumu.
Konferencinėje dalyje literatūros mokslininkai (Gintarė Bernotienė, Neringa Butnoriūtė, Nida Gaidauskienė, Giedrė Ivanova, Jurga Katkuvienė, Eleonora Terleckienė, Inga Vidugirytė-Pakerienė), istorikai (Martynas Jakulis), filosofai (Vilius Dranseika, Edvardas Šumila), menotyrininkai (Laima Kreivytė) pristatys savo tyrimus.
Šių tyrimų problematika įvairi – nuo Liškiavos vienuolyno įkūrimo istorijos ir barokinės literatūros kritikos iki šiuolaikinio meno kuratorystės principų.
Literatūrologai daugiausiai analizuos Čiurlionio kūrybinę biografiją, jo kūrybos pėdsakus XX a. poezijoje. Taip pat – lietuvių literatūros ir muzikos sąsajas, šiuolaikinės literatūros bruožus Baroko kultūrinio palikimo kontekste.
Seminaro vieta – Dzūkija – aktualizuoja ir partizanų kūrybą
Jurga Katkuvienė pristatys tyrimą apie partizanės Dianos Glemžaitės poeziją. Seminare nuskambės ir dešimt studentų pranešimų įvairiais literatūros ir kitų menų bei jų sąveikų klausimais. (Visa programa pridedama).
Seminaro tradicinės humanitarų diskusijos dėmesio centre – literatų plačiąja prasme savivaizdžio ir funkcijos bei misijos šiuolaikinėje visuomenėje problema. Kintant literatūros paskirčiai ir skaitmenizuojantis bei globalėjant literatūros sklaidos terpei, keičiasi ir rašytojų savivoka.
Diskusija „Tarp eilučių ir tarp vaidmenų: šiuolaikinio literato vieta visuomenėje“
Politinio korektiškumo ir žodžio laisvės, technologijų ir socialinių tinklų įtakos, globalumo ir sumišusių tapatybių klausimais kalbėsis rašytoja ir literatūrologijos doktorantė Akvilina Cicėnaitė, literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė, literatūros projektų rengėja Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė, akademikas ir poetas Mindaugas Kvietkauskas.
Programos dalyje „Susitikimas su rašytoju“ šiemet viešės poetas, šventės „Poetinis Druskininkų ruduo“ pradininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas Kornelijus Platelis. Jis ką tik išleido eilėraščių rinkinį „Su Ferdinandu“ (Odilė, 2025). Papročiu tapusi renginio dalis „Poezija iš atminties“ kvies dalyvius gražiausias eilėraščių eilutes ištarti garsiai atmintinai.
„Literatūros salų“ bendruomenė jau ketvirtus metus rengė geriausių mokslinių straipsnių varžytuves, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į humanitarų pagrindinę mokslinę gamybą – jų rašomus straipsnius ir literatūrologų naujausius atradimus. Geriausių literatūrologinių straipsnių autoriai bus paskelbti ir apdovanoti paskutinę seminaro dieną.
„Literatūros salų“ akademinė programa yra atvira visuomenei. Vieną dieną (liepos 30-ąją) seminaras persikels į Druskininkų biblioteką, kad mokslinė konferencija būtų prieinamesnė Druskininkų gyventojams ir svečiams.
Seminarą rengia Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Seminaro partneris Druskininkų biblioteka, seminarą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.
Dienotvarkė čia.
O visgi derėtų pakalbėti ir apie tai, ar istorijos šaltinių minima pilis Mediraba (Meditroba), kurią žygio metu sudegino kryžiuočiai, tai nėra Liškiava.