Savaitgalį Trakų rajone, Paluknio aerodrome vykusiame globojančių šeimų vasaros festivalyje, iš taškų ir linijų, kurias nupiešė „Vaikai yra vaikai” festivalio dalyviai, radosi Lietuvos rekordas. Autoportretą kartu su menininkais kūrė 168 vaikai.
Net ir nedidelė spalvos dėmelė, taškas, linija gali tapti sielos atspindžiu. Tuo visiškai neabejoja menininkai, „Vaikai yra vaikai” ambasadoriai, broliai Remigijus ir Algirdas Gataveckai. Didžiulio autoportreto, kuriame kiekvienas galėjo palikti savo žymę, idėja broliams R. ir A. Gataveckams gimė iš visos šių metų nacionalinės globos savaitės temos – „Mano akims reikia tavo akių“.
„Autoportretui mums nereikėjo realaus vieno žmogaus vaizdo, šis kūrinys kalba ne apie panašumą, o apie vidinį Aš, mėginome išjausti, kokie esame, kokia mūsų spalva, koks charakteris, koks vaizdas, palikti piešinyje dalelę savęs. Iš tiesų netgi linija atspindi žmogaus charakterį”, – festivalyje kalbėjo A. Gataveckas.
Brolis R. Gatveckas jam antrino: „Vaikai piešinyje intuityviai transliavo savo nuotaiką – džiaugsmą ir pyktį, kategoriškumą ir toleranciją”.
Kiekvienam vaikui prie drobės buvo skirtos vos dvi minutės, tačiau jos buvo kupinos stiprių emocijų ir supratimo, kad piešdamas esi labai svarbi bendro paveikslo dalis ir kad be tavo linijos ar taško paveikslas nebūtų pilnas.
Būtent meno akcija tapo labiausiai laukiamu ir itin emocingu renginio momentu, vainikavusiu visą šių metų nacionalinę vaikų globos savaitę. Tradicinis, jau penktasis vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai” sukvietė daugiau nei 10 tūkstančių vaikų, globėjų, budinčių globotojų, įtėvių, šeimynų, globos centrų darbuotojų iš visos Lietuvos. Būtent ši bendruomenė tėvų globos netekusiems vaikams kuria saugesnį vaikystės pasaulį.
Rekordo siekti pradėta jau renginio pradžioje
Autoportreto piešimo pradžią ir pabaigą fiksavo du nepriklausomi stebėtojai, patvirtinę, kad nutapytą paveikslą galima laikyti autoportretu. Kūrinys, menininkai tikisi, taps ne tik rekordo simboliu, bet ir išliks kaip vizualus festivalio atminimas – vaikų žvilgsnių, linijų, jausmų ir bendrystės autoportretas.
„Per nacionalinę vaikų globos savaitę daug kalbėjome apie tai, kodėl svarbu šeima, kodėl svarbu pasirūpinti kiekvienu vaiku, kodėl vaikai neturi likti atskirtyje. Vaikų globos savaitę baigiame ne tik svarbia tema, bet ir gražiu renginiu. Dėkoju visiems, kas prisideda prie kilnaus tikslo”, – pradėdama festivalį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Padėka globėjams
Apie bendrystės bendruomenės svarbą kalbėjo ir šventėje dalyvavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė Ilma Skuodienė. Ji dėkojo tūkstančiams Lietuvos globėjų, kurie kasdien, kupini didžiulės drąsos, ryžto ir atsidavimo, atlieka ypatingą globos misiją.
„Vaiko globa yra besąlygiškos meilės pavyzdys, o tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patikėti pasauliu – sukurti žmogišką ryšį, patirti artimojo rūpestį ir saugumą, pajausti, ką reiškia turėti šeimą ir tikruosius namus”, – sakė I. Skuodienė ir kvietė vis dar svarstančius tapti globėjais, plačiau atverti savo širdis, akis, pastebėti virš tūkstančio vaikų, nekantriai laukiančių savo galimybės augti šeimoje.
„Didžiuojamės būdami šios bendruomenės dalimi. Ar esame pasiruošę šiandien švęsti?” – klausė Trakų savivaldybės meras Andrius Šatevičius.
Išties, orkestro muzika Paluknyje prasidėjęs festivalis buvo pilnas šurmulio, šypsenų ir juoko – čia vyko daugybė susitikimų, veiklų ir patirčių, kurios kvietė ne tik švęsti, bet ir išgyventi bendrystę. Festivalio svečiai galėjo prisiliesti prie globos temos – ne iš šalies, ne teoriškai, bet gyvai ir jautriai: pabendrauti su globėjais, sužinoti apie jų kasdienybę,, suprasti, ką reiškia būti šeima tiems, kurie anksčiau šeimos neturėjo.
Festivalio dieną erdvė virto tikru atradimų parku – vaikai kopė į „Everestą“ pripučiamoje zonoje, žaidė burbulinį futbolą, įveikinėjo kliūčių ruožus, stebėjo parodomąsias kinologų programas, iš arti apžiūrinėjo lėktuvų ir malūnsparnių rikiuotes, o kai kurie netgi turėjo galimybę pakilti į dangų lengvuoju lėktuvu. Šeimos dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, edukacijose ir globos centrų siūlomose veiklose – nuo rankdarbių iki informacinių pokalbių. Šventės kulminacija tapo masinis šokis.
Parenta pagal SADM pranešimą
