2024 m. eismo įvykių statistika rodo pozityvius pokyčius – žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Vis dėlto tam tikros tendencijos kelia nerimą – ypač tarp jauniausių eismo dalyvių ir motociklininkų.
Iš pirmo žvilgsnio, 2024 m. galima vertinti kaip žingsnį į priekį – žuvusių eismo dalyvių skaičius sumažėjo 24 %, palyginti su 2023 m. (atitinkamai 121 ir 159 žuvusieji). Tačiau būtina pažymėti, kad 2023 m. pasižymėjo sudėtingais eismo įvykiais, kurių metu žūdavo keli žmonės, tad 2024 m. rezultatas labiau grįžta į įprastą lygį – beveik identišką 2022 m. (120 žuvusiųjų).
Vis dėlto bendra kryptis išlieka pozityvi: 2024 m. Lietuvoje stebėtas iki šiol mažiausias sužeistųjų skaičius – 3 197, o tai leidžia pagrįstai kalbėti apie ilgalaikį progresą eismo saugos srityje.
Lietuva artėja prie „Vizija 0“ tikslo
Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, siekia „Vizija 0“ tikslų – iki 2030 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2020 m., o iki 2050 m. – pasiekti nulį žūčių keliuose. Statistika rodo, kad judame teisinga kryptimi: 2024 m. žuvusiųjų skaičius buvo 31 % mažesnis nei 2020 m.
Tai rezultatas, kurį lemia nuoseklus darbas keliomis kryptimis – infrastruktūros tobulinimas, kontrolės stiprinimas, švietimas ir technologinių sprendimų diegimas.
„Eismo saugumo srityje judame teisinga kryptimi, tačiau svarbiausia – ne statistika, o išsaugotos gyvybės. Šių metų avaringumo tendencijos tik patvirtina, jog būtinas nuolatinis kryptingas darbas ir pastangos – tiek modernizuojant kelių infrastruktūrą, tiek diegiant naujas saugumo priemones, tiek ugdant vairuotojų sąmoningumą“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Didžiausi eismo saugos iššūkiai 2024 m.
Nepaisant bendro žūčių mažėjimo, 2024 m. Transporto kompetencijų agentūra išskiria penkias aktualiausias eismo saugos problemas, kurios rodo, kur reikia papildomo dėmesio ir sprendimų:
- 25 % padaugėjo sužeistų 12–17 metų vaikų, lyginant su 2021–2023 m. vidurkiu;
- 30 % padaugėjo sužeistų motociklų ir mopedų vairuotojų bei keleivių – tarp jų daug pradedančiųjų, kuriems stinga vairavimo įgūdžių;
- Didžiausia rizika žūti kyla nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medį – tai viena mirtingiausių eismo įvykių aplinkybių;
- 20 % eismo įvykių – be susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis (apvirtimai, užvažiavimai ant kliūties, gyvūno);
- Dauguma pėsčiųjų žūsta vietose, kur nėra perėjų, o tai išryškina pėsčiųjų infrastruktūros tobulinimo būtinybę, pėsčiųjų sąmoningumo didinimo būtinybę, kiekvienas eismo dalyvis priima asmeninę atsakomybę dėl savo priimto spendimo kirsti kelią nesant pėsčiųjų perėjos.
Motociklų vairuotojai – auganti rizikos grupė
Vienas ryškiausių 2024 m. pokyčių – išaugęs sužeistų motociklų ir mopedų vairuotojų ir keleivių skaičius. Lyginant su 2021–2023 m. vidurkiu, sužeistųjų padaugėjo 30 %, o 36 % jų buvo pradedantieji vairuotojai. Tai patvirtina būtinybę skirti daugiau dėmesio šios grupės mokymui, saugaus greičio pasirinkimo ir manevravimo bei tinkamos aprangos svarbos akcentavimui.
Mažiau nelaimių dėl neblaivių vairuotojų – prevencinių priemonių efektyvumo įrodymas?
Vienas iš reikšmingiausių teigiamų 2024 m. pokyčių – mažėjantis neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičius. Lyginant su 2021–2023 m. vidurkiu, tokių įvykių sumažėjo 8 %, žuvusiųjų skaičius krito net 67 %, o sužeistųjų – 9 %.
Šie rezultatai rodo, kad ilgalaikės prevencinės priemonės, sustiprinta policijos kontrolė, viešinamos socialinės atsakomybės kampanijos ir vis didesnis eismo dalyvių sąmoningumas duoda apčiuopiamų rezultatų. Tai aiškus įrodymas, jog kryptinga veikla ne tik keičia elgseną, bet ir gelbsti gyvybes realiose situacijose keliuose.
Eismo sauga – bendras visų tikslas
Eismo saugumas – tai ne tik eismo įvykių ir sužeidimų skaičių mažinimas. Tai kompleksinis požiūris į infrastruktūrą, ugdymą, atsakomybę ir technologijas. Kiekviena išsaugota gyvybė – tai įrodymas, kad kryptingas darbas duoda vaisių.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra kviečia institucijas, visus eismo dalyvius ir bendruomenes bendradarbiauti kuriant saugesnę eismo aplinką, kurioje nelaimės būtų išimtis, o ne kasdienybė.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą