Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą Karaliaučiaus kunigo, mokytojo, religinės literatūros kūrėjo Johano Gotlibo Vaiso (Johann Gottlieb Weiss) (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorių „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“, išspausdintą po 1850 m. Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje.
„Naujas pibelis“ 1808–1897 m. pakartotinai išleistas 13 kartų. Rodoma knyga yra iki šiol nežinota 14-oji šio elementoriaus laida. Jos neturėjo nė viena Lietuvos atminties institucija.
Mažojoje Lietuvoje šalia įvairių daugiausia iš vokiečių į lietuvių kalbą verčiamų elementorių būtent J. Gotliebo Veiso „Naujas pibelis“ (pirma žinoma laida lietuvių kalba 1808 m.) buvo ypač paklausi ir jau XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais tapo lietuviškose mokyklose privalomu leidiniu.
Pirmoje šio elementoriaus dalyje pateikiama abėcėlė, skiemenavimo pratimai.
Antrąją, apimtimi didesnę dalį, turinčią atskirą antraštinį lapą, sudaro skaitiniai: pažintiniai tekstai apie galvijus, žvėris, paukščius, javus ir kitus augalus, apie žemę, vandenį, ugnį, dangų ir jo kūnus, taip pat doroviniai ir religiniai tekstai, giesmės apie žmogaus kūną, protą, sielą, sąžinę, mirtį.
Mokomaisiais tikslais pateikiama patarlių, priežodžių, ištraukų iš Šventojo Rašto.
Kviečiama susipažinti su išskirtiniu leidiniu.
Knygos įsigijimą 2025 m. finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Jau vien pats žodis ‘pibelis’ kelia susidomėjimą. Menasi pasakymas: “Kad jį kur ‘paibelis’…”, bet ‘pibelis’ negirdėtas žodis. Įdomu, kaip čia yra – tarp tų žodžių…
Derėjo paaiškinti, kas čia per žodis “pibelis”, iš ko kilęs. .Ne iš liet. k. “bybelis”, o iš vokiško “diė Fibel” = vadovėlis, elementorius, o šisai vėlgi – iš “die Bibel” = Biblija, t.y., šventas raštas.
Žodis ‘pibelis’- skolinys iš vokiečių kalbos. Vokiškai Fibel- elementorius. vokieciu-lietuviu.com/Fibel/
Neįtikina, kad žodis pibelis yra skolinys iš vokiečių kalbos. Veikiau yra atvirkščiai arba tai bendras žodis iš prokalbės laikų – dėl to, kad: 1) žodis knygelės pavadinime rašytas ne vokiškai su ‘f’ raide, o lietuviškai su ‘p’, t.y. kaip lietuvių turėtas žodis; 2) be žodžio pibelis lietuvių kalboje yra ir jam giminingas žodis paibelis. Abu žodžiai kaip giminingi gali būti radęsi iš pradinių senų priešdėlinių žodžių parbelis/ pirbelis. Jie vartojant šnekamojoje kalboje galėjo virsti žodžiais paibelis, pibelis; 3) šaknis bel- akivaizdu yra lietuviška giminiuotina su žodžiais – prabilti, byloti, belsti, byla (ji yra būtent tai kas – raštiška).
Manau, žodis mikabalis giminiuojasi su žodžiu mikas.
Paibelis taip pat skolinys, tik iš gudų kalbos-пaгiбeль ( zodynas.lt/terminu-zodynas/p/paibelis).
Čia jau grynutėlis sovietinių mokslų tvaikas – viskas kas istoriška, tai gauta iš rusų. Laikas senus sovietinius melus skleidžiantį žodyną institutui išvalyti.
Skolinys ne iš gudų, o iš vokiečių Teufel – velnias.
Gudų пaгiбeль nuo žodžio гiбeль- žūtis, prapultis. Vokiečių Teufel kilo iš lotynų diabolus. Vokiečių Fibel ( elementorius) ir Teufel ( velnias)- skirtingi žodžiai.