Birželio 20 d. – rugsėjo 27 d., 19.30 val., Druskininkuose vyks XXIII šventė „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“.
Artėja Išskirtinis vasaros renginys – ilgametė, gilias šaknis Druskininkuose įleidusi tarptautinė muzikos ir menų šventė „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“.
Šiemet jūsų lauks 16 kūrybinių susitikimų, kuriuose dalyvaus žymūs ir talentingi atlikėjai iš Danijos, Austrijos, Vokietijos, Japonijos, Meksikos, JAV ir visos Lietuvos.
Kiekvienas koncertas – tarsi vis kito atspalvio meno žiedas didžiulėje vasaros puokštėje: kameriniai koncertai, soliniai rečitaliai, džiazo improvizacijos, šiuolaikinio šokio pasirodymai, aktorių balsai ir tekstai, arfų garsų magija, perkusijos ritmai, šeimų koncertai kviečia ir laukia savo klausytojų.
Savo mintimis apie M. K. Čiurlionio 150-mečio vasarą – menų šventę Drusininkuose – dalijasi „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ atstovė, pianistė, šventės „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ meno vadovė Guoda Gedvilaitė-Goelė (Goehle).
Vaikystės miestas
Kaip man pasisekė gimti ir augti ramiame, jaukiame Druskininkų miestelyje – apsuptai gamtos grožio ir šviesių žmonių. Pamenu, kai besimokydama Vilniuje, M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nekantraudavau sulaukti vasarų, o ypač šeštadienių, kai M. K. Čiurlionio namelyje vykdavo fortepijoninės muzikos koncertai.
Su džiaugsmu apsivilkdavau gražiausią vasarinę suknelę ir skubėdavau į Čiurlionių sodelį – klausytis, pasisemti įkvėpimo ir mokytis iš tuometinių fortepijono meistrų: Augustino Maceinos, Povilo Stravinsko, Jurgio Karnavičiaus, Halinos ir Aldonos Radvilaičių, Aldonos Dvarionaitės, Birutės Vainiūnaitės ir daugelio kitų, kurių visų net ir neįmanoma sutalpinti į vieną puslapį…
Tai buvo maždaug prieš 35 metus. Būdama keturiolikmete moksleive, būtent ten, Čiurlionio namuose grojau savo pirmąjį tikrą rečitalį. Todėl ir šiandien man ši vieta yra ypatinga, todėl vis dar laukiu vasarų ir skubu į fortepijoninės vasaros koncertus Čiurlionio namelyje.
Tik dabar – ne mokytis, o klausytis ir džiaugtis užaugusia bei augančia naująja Lietuvos pianistų karta. Dėka pianisto, Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo ir jo nesibaigiančios energijos, fortepijoninės vasaros Druskininkuose gyvos iki šiol.
Išskirtinis vasaros renginys
Tarptautinę muzikos ir menų šventę „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ prieš 23 metus rengti pradėjo p. Liucija Stulgienė ir muzikų rėmimo fondas, o nuo pernai šventės rengimą perėmė Druskininkų kultūros centras.
Šventės ypatingos tuo, jog jie jungia menus ir žmones, atlikėjus ir klausytojus, leidžia bendrauti įvairiomis menų kalbomis – kartais visai be žodžių, tačiau vieniems kitus puikiai suprantant.
Šių metų pagrindinės klasikinių koncertų erdvės – Druskininkų bažnyčia ir M. K. Čiurlionio meno mokykla. Tačiau pagrindinis traukos centras ir tikras šių metų šventės „variklis“ – tai puikusis koncertinis fortepijonas „Steinway & Sons“, pernai įsigytas Druskininkų Rotary klubo narių sumanymu ir padovanotas menų mokyklai.
Nuoširdžiai dėkoju Meno mokyklos vadovybei ir visiems darbuotojams už tai, kad galime naudotis šia ypatinga erdve, kad galime kviesti druskininkiečius į koncertus ir drauge mėgautis įspūdinga fortepijono muzika.
Scenoje – išskirtiniai talentai
Leiskite trumpai pristatyti keletą vasaros šventės koncertų, į kuriuos atvyksta ypatingi svečiai iš užsienio. Šventės atidarymo koncerte pasirodys nuostabus smuikininkas, Zalcburgo orkestro „Mozarteum“ koncertmeisteris, puikus kamerinės muzikos atlikėjas Frankas Stadleris.
Jis kartu su savo kolegomis lietuvaičiais atliks kamerinės muzikos trio ir kvartetus, sukurtus Austrijos sostinėje Vienoje.
Muziką ir dailę, tas dvi meno mūzas, kurios lankė Čiurlionį kasdien, norisi turėti ir mums, tad muzikų instrumentais ir dailininkės Eglės Maračinskaitės sumanymais ir rankomis, mintimis nukels jus į Vieną ir Zalcburgą, ten, kur studijavo Glebas Pyšniakas ir Dalia Dėdinskaitė.
Ten, kur šiandien gyvena ir dirba F. Stadleris – šio koncerto svečias, ten, kur gyveno Haydnas ir Brahmsas – šio koncerto kompozitoriai, ten, kur atsirado šio koncerto kūriniai. Taigi, šventės atidarymo koncertas birželio 20-ąją bus skirtas ne tik ausims, bet ir akims.
Negalima nutylėti ir vienos įdomios detalės: didžioji šventės žvaigždė, išskirtinio talento pianistė Mūza Rubackytė, prieš keletą metų, kai paklausiau, ar ji atvyktų koncertuoti į Druskininkus, atsakė labai paprastai: „O taip, mielai atvažiuosiu – tik kai bus kuo groti.“
Ir štai, mieli rotariečiai, jūsų dėka Mūza Rubackytė jau birželio 28 dieną gros Menų mokyklos didžiojoje salėje Druskininkuose! Ir ne tik ji.
Turėdami koncertinį fortepijoną, galime šiemet drąsiai kviesti ir kitus iškilius pasaulio pianistus: Petrą Geniušą, Andrių Žlabį, Gustavą Piekut iš Danijos, Nami Ejiri iš Japonijos – ir dar daugybę kitų, kurie su džiaugsmu atvyks ten, kur jų lauks instrumentas vertas jų talento.
Dabar Druskininkams trūksta tik vieno – tikros, didelės koncertinės salės. Kai ji atsiras, Druskininkai taps ne tik kultūros sostine vieniems metams, bet nuolatiniu muzikos, menų ir klausytojų traukos tašku.
Koncertų gausa ir įvairovė
Liepos 5 d. Muzikos mokyklos didžiojoje salėje su violončelininku Glebu Pyšniaku koncertuos M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas.
Jie pakvietė trijų Baltijos valstybių kompozitorius – Žibuoklę Martinaitytę, Arturą Maskatsą ir Mikelį (Mihkel) Keremą parašyti kūrinius violončelei ir fortepijonui ir juos skirti Čiurlioniui, taip tarsi nutiesiant laiko ir kultūros tiltą tarp XX a. kompozitoriaus ir šių dienų Baltijos šalių.
Mūsų laukia keli bandomieji, netikėti ir tikrai mus nustebinsiantys pasirodymai, vienas jų – „Kosminis vandenynas“, įvyksiantis liepos 19 d. Grand SPA „Lietuva“ Nemuno salėje.
Projekto sumanytojas perkusininkas Saulius Astrauskas sako: „Čiurlionio tapyba ir muzika nukelia į beribes kosmoso erdves, kur viskas susilieja su garsų vandenynu. Pasitelkus šokio judesius ir garsų improvizaciją, gimsta kompozicija mušamiesiems, bosinei gitarai, fortepijonui ir šokiui.
Neapsakomai mielas, šiltas ir jaukus koncertas visai šeimai laukia mūsų rugpjūčio 2 d. bažnyčioje, kur sumanymų nestokojanti išradingoji Lipčių šeima mus pasiims į kelionę per skirtingas muzikos epochas.
Girdėsime Sauliaus Lipčiaus liutnės ir gitaros garsus, jaunojo Teodoro violončelės griežimą bei angelišką jo balsą, lydimus jo mamytės Martos Lipčienės skaitomais eilėraščiais.
Rugpjūčio 8 d. galėsime išgirsti ir pasigėrėti, kaip įtaigiai muzikuoja japonų pianistė Nami Ejirė (Ejiri) su savo dviem Vokietijoje augančiomis, talentingomis dukromis, varžytuvių nugalėtojomis, smuikininke Ajume (Ayumi) ir violončelininke Mijoko (Miyoko). Įdomu, kaip jos interpretuos Čiurlionį…?
Taip pat labai įdomu, kaip rugpjūčio 16 d. moterų japonių choras „Chorus INFINI☆“ atliks Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas lietuviškai!
Per Čiurlionio gimtadienį, rugsėjo 22 d. susitiksime Druskininkų bažnyčioje dar viename naujoviškame tarpdisciplininiame kūrinyje, jungiančiame dokumentinę medžiagą, interviu fragmentus, elektroninę muziką, vokalinį meną ir vaizduotės dramaturgiją.
Kūrybinė komanda, vadovaujama kontratenoro Vaido Bartušo, kurią sudaro net 9 žmonės, vykdė ekspedicijas per svarbiausias Čiurlionio biografijos vietas nuo Druskininkų iki Palangos, fiksuodama šiandienos žmonių atsiminimus ir jausminį santykį su M. K. Čiurlionio vardu.
„Balso žinutės Sofijai“ – tai kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus partitūra balsui, vargonams, aktorei ir elektronikai, kuri remiasi Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės korespondencija ir kuri išradinga šiuolaikine kalba keičiasi į vidinį balso pranešimų dienoraštį.
Labai įdomu, kaip būtų buvę, jei vienas ryškiausių Lietuvos kultūros genijų nebūtų miręs sulaukęs vos 35-erių? Kaip atrodytų M. K. Čiurlionio gyvenimo tąsa, jei gydymas sanatorijoje būtų pasisekęs, o lemtingas peršalimas neišsivystytų į mirtiną plaučių uždegimą?
„Balso žinutės Sofijai“ – tai istorija apie tai, kas būtų, jei viskas būtų susiklostę kitaip… Atsakymus į klausimus galbūt rasime, apsilankę šioje išradingoje dokumentinėje fantazijoje.
Vienija Čiurlionis
Visus šių metų šventės atlikėjus vienija viena ypatinga jėga – Čiurlionis, jo šviesi asmenybė, žmogiškas paprastumas, jo kūryba, kuri iki šiol gyva, ir – taip – jo genialumas.
Visi koncertai, persmelkti čiurlioniško sumanymo, jungia ne tik skirtingas meno kalbas, bet ir žmones. Mes, menininkai, nuoširdžiai dėkingi jam – už tai, kad jis buvo, kad jis kūrė, ir kad iki šiol gyvena mumyse. Prisiskaičiusi jo laiškų ir susirašinėjimų ir aš pati noriu būti geresnė, kantresnė, ir vis dažniau sakyti paprastą, bet svarbų žodį – nepyk.
Tad nepykit, jei rugpjūčio 14-osios vakaras bus apniukęs, o mes jus pakviesime į koncertą – Klaros Šumann saloną Dineikos parke po atviru dangumi.
Tą vakarą persikelsime į XIX amžiaus atmosferą – susitiksime su pianistų „F. Šopeno“, „F. Listo“, „S. Talbergo“, „R.Laidlaw“ muzikiniais pasauliais, kuriuos įkūnys jauni, talentingi ir žavingi pianistai iš Danijos ir Meksikos. Tai bus tikra kelionė į praeitį!
Per Žolines, rugpjūčio 15-ąją, susitiksime po vakaro dangumi prie Švendubrės bendruomenės namų. Čia jūsų lauks įspūdinga šviesų, garsų ir improvizacijų vakaro impresija su mūsų garsiuoju džiazo perkusijos meistru Arkadijumi Gotesmanu ir šokio teatro „Šeiko“ šokėjais.
Na, ir kaip gi šventė be orkestro!? Šventės „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ baigiamajame koncerte rugsėjo 27 d. Grand SPA „Lietuva“ Nemuno salėje skambės L. van Betoveno didingoji 5-oji simfonija ir pastoralinis 4-asis fortepijoninis koncertas.
Neseniai susikūręs Šiaulių simfoninis orkestras šį koncertą skiria didžiojo vokiečių kompozitoriaus L. van Betoveno 255 gimimo metinių sukakčiai bei jo kūrybai pažymėti. Būtent šis Betoveno kūrinys padėjo man pasiekti pergalę 1995-aisiais, tarptautinėse M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų varžytuvėse Vilniuje.
Būtent ši pergalė atvėrė man vartus į Europą. Todėl, esu dėkinga ne tik savo Mokytojams, Tėveliams, bet ir Betovenui, kurį sveikinsime šventės pabaigos koncerte, kartu su Šiaulių simfoninio orkestro meno vadovu ir dirigentu, garsiu Lietuvos smuikininku Vilhelmu Čepinskiu.
Už nuoširdų bendradarbiavimą ir palaikymą visų menininkų ir rengėjų vardu dėkoju Druskininkų miesto savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos vadovybei. Taip pat Druskininkų kultūros centro darbuotojams, klebonui Vaidui Vaišvilui ir visiems, kurie prisideda prie šios ypatingos, nepamirštamos Čiurlionio vasaros Druskininkuose. Atsiprašau, nepykit, jei kažko nepaminėjau.
Laukiame jūsų Druskininkuose, mieste, kuris kvėpuoja kartu su pušimis, kur buriasi menai ir žmonės, kur gimsta ir įsikūnija drąsiausios svajonės.
_________________
Šventės sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas;
Šventės partneris Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla;
Šventės globėjas klebonas Vaidas Vaišvilas;
Šventę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
_________________
Renginį „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir Kultūros taryba
Žinių partneris LRT;
Rėmėjas „Eglės sanatorija“;
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas.
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“
