Lietuva – šalis, turinti ne tik gražią gamtą ir turtingą istoriją, bet ir architektūrines vertybes, kurias verta pamatyti kiekvienam keliautojui. Vieni iš jų – tiltai, tapę svarbia ne tik infrastruktūros, bet ir kultūros dalimi.
Nuo istorinių medinių tiltų iki šiuolaikinių inžinerinių stebuklų – kiekvienas jų slepia išskirtinę istoriją ir kviečia pažinti Lietuvą nauju kampu. AB „Via Lietuva“ pristato vaizdingus Lietuvos tiltus, kuriuos verta įtraukti į vasaros kelionių maršrutą tiek vietos, tiek užsienio turistams.
Dubingių tiltas
Vienas įspūdingiausių ir išskirtiniausių šalyje pastatytų tiltų, esantis vaizdingame Asvejos regioniniame parke, Molėtų rajone, – medinis Dubingių tiltas.
Šis, kelyje Nr. 2812 Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė (15,27 km), pastatytas tiltas per ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą 2020-aisiais buvo suremontuotas: po vandeniu buvę mediniai poliai pakeisti metaliniais, o esantys virš vandens – naujais mediniais.
Įrengti mediniai apsauginiai bortai ir turėklai. Tiltas įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąrašą. Jo ilgis – 75,4 m, o plotis – 8,4 m.
Molėtų turizmo ir verslo žinių centro duomenimis, tai – pirmas medinis 75,4 m ilgio tiltas per ežerą Lietuvoje, kuris 1934-aisiais buvo pastatytas prezidento Antano Smetonos sumanymu. Iki tilto pastatymo per ežerą buvo keliamasi keltu. Asvejos ežero dugne rasti tilto poliai byloja, kad šioje vietoje tiltu keltasi dar viduramžiais.
Tilto vieta – viena gražiausių Aukštaitijoje: ežero krantai apaugę brandžiais medžiais, aplink žydi gamtinės pievos, o netoliese stūkso Dubingių piliavietė ir buvusios evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai. Tiltas – svarbi turizmo ašis, jungianti pėsčiųjų takus, dviračių maršrutus ir istorines vietas.
Tiltas dažnai naudojamas gamtos fotografų, paukščių stebėtojų ir žygeivių, ypač pavasarį ir rudenį. Dėl savo medinės konstrukcijos ir išskirtinės vietos virš ežero, tiltas yra viena fotogeniškiausių vietų Aukštaitijoje.
Kazio Griniaus tiltas
Šilutės rajone, Šlažų kaime, keliautojus pasitinka išskirtinė tarpukario estakada, žinoma kaip Prezidento Kazio Griniaus tiltas, pastatytas 1926 m. kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė (2,1 km). Tai buvo svarbus infrastruktūros sprendimas, leidęs užtikrinti susisiekimą su Rusne, potvynio metu tampančia salos tipo teritorija.
Tiltas, kurio ilgis siekia net 289 metrus, sudarytas iš 13 arkų, kurių kiekviena leidžia vandeniui laisvai tekėti. Tokiu būdu sprendžiama viena didžiausių regiono problemų – potvyniai, reguliariai užliejantys kelią.
Tiltas yra ne tik techninis, bet ir istorinis simbolis. Jį atidarė tuometis prezidentas Kazys Grinius, o po kelių mėnesių jo kadencija nutrūko po perversmo.
1990 m. pritvirtinta aprašomoji lenta, o 2016 m. – bareljefas su prezidento atvaizdu, oficialiai suteikiant tiltui K. Griniaus vardą. 1995 m. vertybė įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip turintis techninę ir istorinę reikšmę.
Ši estakada pastatyta ne virš upės, o virš reguliariai užliejamos žemės, todėl yra svarbus pamario gamtinės specifikos liudininkas. Tiltas tapo pamario vartais, kuriuos kiekvieną pavasarį kerta tūkstančiai lankytojų, norinčių pasiekti Rusnę.
Dėl atviro pamario kraštovaizdžio tiltas yra dažna fotografų ir gamtos stebėtojų vieta, ypač potvynio metu.
Sakūčių tiltas
Apie 20 km nuo Prezidento K. Griniaus tilto pamarį puošia Sakūčių tiltas, jungiantis Sakūčių ir Žemaitkiemio kaimus per Minijos upę (kelias Nr. 4206 Sakūčiai–Žemaitkiemis, 0,49 km).
Šis 1887 m. statytas metalinis santvarinis tiltas – vienas seniausių išlikusių tokios rūšies tiltų Lietuvoje. Jis rekonstruotas 1994 m., kuomet medinė važiuojamoji dalis pakeista į gelžbetoninę, išlaikant istorinę konstrukciją.
Tiltas pasižymi išskirtine architektūra – tai santvarinis tiltas su važiuojamąja dalimi viduryje, suprojektuotas taip, kad jo konstrukcija atlaikytų ne tik eismą, bet ir laivybos poreikius: važiuojamojoje dalyje palikta anga burlaivio stiebui praleisti. Konstrukcijoms naudota kaltinė geležis, būdinga vokiškam inžineriniam papročiui, atėjusiam į Lietuvą XIX a. pabaigoje.
Tilto ilgis – 109 m, plotis – 4,6 m, aukštis – 5 m. Jis įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir yra laikomas techniniu bei kultūriniu paveldu, svarbiu tiek istorikams, tiek inžinieriams, tiek keliautojams.
Tiltas taip pat yra svarbi vietos turizmo maršrutų dalis, jungiantis išskirtinę Minijos upės deltą ir pamario kultūrinį kraštovaizdį.
Kretingalės tiltas
Atvykus į Klaipėdos rajoną, kviečiama aplankyti istorinį Kretingalės tiltą per Danės upę, esantį kelyje Nr. 2219 Kretingalė–Plikiai–Smilgynai (0,75 km). Šis, 1880 metais pastatytas ir 1920 m. rekonstruotas, tiltas yra vienas seniausių išlikusių mūrinių tiltų Lietuvoje, kuris vis dar naudojamas pagal paskirtį.
Tiltas – triarkis, statytas iš plytų ir akmens mūro, jo ilgis – 46,4 m, aukštis virš upės – 8,5 m, upės plotis – 12 m. Jo architektūra – išskirtinis XIX a. pabaigos technikos ir estetikos derinys.
Tilto vaizdas yra įamžintas Kretingalės herbe, simbolizuodamas vietos istorinę reikšmę ir tapatybę. Tai – vienas retų atvejų Lietuvoje, kai infrastruktūros vertybė įtraukta į oficialią heraldiką.
Tiltas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl saugomas valstybės kaip architektūros ir istorijos paminklas. Tai – ne tik techninis statinys, bet ir kultūros paveldo dalis, kviečianti pažinti Lietuvos praeitį.
Kretingalės tiltas – puiki fotografavimo vieta, ypač gamtos ir architektūros mylėtojams. Jis yra netoli Klaipėdos ir Pajūrio regiono, todėl gali būti įtrauktas į dienos išvykų maršrutus.
Šimtmečio tiltas
Įspūdingas ir akį traukiantis tiltas per Nemuną stūkso ir Jurbarko krašte, kelyje Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (56,7 km). 2018-aisiais šiam tiltui suteiktas Šimtmečio tilto vardas.
Sumanymas tiltui per Nemuną ties Jurbarku skirti skambų Šimtmečio vardą kilo bendrovei „Via Lietuva“ (tuometei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos).
Šį sumanymą palaikė ir Jurbarko rajono savivaldybė. Šimtmečio tiltas simbolizuoja ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir vienybės, pažangos bei jungties tarp skirtingų regionų reikšmę.
Tai yra ilgiausias šalies automobilių tiltas, jo ilgis – beveik puskilometris (494 metrai). Tiltas per Nemuną jungia dvi savivaldybes – Jurbarko ir Šakių rajonų.
1975-aisiais pradėtas statyti tiltas eismui buvo atidarytas 1978-aisiais. Simboliška ir tai, kad tada jam buvo suteikta 100 metų garantija. Tiltas pastatytas iš gelžbetoninių konstrukcijų, kurios leido užtikrinti ilgaamžiškumą ir saugumą, net esant intensyviam eismui.
Tiltas yra strategiškai išsidėstęs gamtiniu požiūriu vaizdingoje vietoje per Nemuną, tad čia atsiveria įspūdingi vaizdai, ypač saulėlydžio metu. Tiltas tapo svarbia regioninio turizmo dalimi, traukiančia tiek vietos lankytojus, tiek keliautojus iš užsienio. Šalia tilto esančios aikštelės ir pėsčiųjų takai leidžia saugiai sustoti, pasigrožėti vaizdais ar užfiksuoti nuotraukas.
Vertybė dažnai įtraukiamas į mokomuosius maršrutus, mokyklinių ekskursijų ir dviračių žygių programas. Keliaujantiems po Lietuvą Šimtmečio tiltas – tai ne tik greitas būdas kirsti Nemuną, bet ir puiki galimybė sustoti ir įvertinti Lietuvos inžinerinį paveldą. Apsilankius, čia galima pažinti Jurbarko kraštą, jo kultūrą, istoriją ir svetingumą.
Senasis Nemenčinės tiltas
Keliautojai, besilankantys Vilniaus rajone, gali aplankyti 1932 m. statytą Senąjį Nemenčinės tiltą, kertantį Nerį 52,4 km kelyje Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė. Tiltas, esantis netoli Nemenčios žiočių, yra vienas ankstyvųjų tarpukario metalinių tiltų Lietuvoje, nuo 1996-ųjų saugomas kaip kultūros paveldo vertybė.
Šio 122,5 m ilgio, 6,5 m pločio ir 9,8 m aukščio tilto konstrukciją sudaro metalinis karkasas, paremtas trimis tvirtais pilioriais. Jis pastatytas laikotarpiu, kai Lietuva kryptingai investavo į naujoviškos infrastruktūros kūrimą, todėl tiltas tapo simboliniu tarpukario inžineriniu pasiekimu.
2008 m. atlikta rekonstrukcija išsaugojo tilto autentiškumą, todėl lankytojai ir šiandien gali išvysti originalią jo architektūrą. Tiltas dažnai naudojamas pėsčiųjų, žygeivių ir dviratininkų – iš jo atsiveria gražūs Neries slėnio vaizdai, o pati vieta puikiai tinka gamtos, istorijos ir kultūrinių maršrutų mėgėjams.
Čiobiškio Dariaus ir Girėno tiltas
Netoli Musės upės santakos su Nerimi, kelyje Nr. 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė (12,4 km), stūkso Čiobiškio Dariaus ir Girėno tiltas. 1933 m. statytas arkinis gelžbetoninis tiltas, skirtas pagerbti tragiškai žuvusius Lietuvos lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Jų vardas tiltui suteiktas tais pačiais metais, jame įmontuota ir atminimo lenta.
28,2 m ilgio, 6,6 m pločio ir 5,8 m aukščio tiltas – vienas iš tarpukario inžinerijos pavyzdžių, įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Greta stovi XX a. vandens malūnas su išlikusia įranga – puiki techninio paveldo vertybė. Tiltą supa rami gamtinė aplinka, kviečianti keliautojus pėsčiomis ar dviračiais atrasti autentišką Lietuvos kultūros kraštovaizdį.
Saločių S. Dariaus ir S. Girėno tiltas
Pasvalio rajone, kelyje Nr. 1303 Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai (21,38 km), keliautojai ras išskirtinį istorinį metalinį Saločių S. Dariaus ir S. Girėno tiltą, kertantį Mūšos upę.
1930 m. pastatytas Saločių tiltas buvo sudarytas iš dviejų santvarų, atkeliavusių iš 1928 m. sugriuvusio Kauno Panemunės tilto, ir trečiosios, pagamintos Lietuvoje. Tai yra vienas iš nedaugelio tokios rūšies tiltų Lietuvoje, išsiskiriantis savo kilme ir konstrukcija.
Tiltas yra 111 m ilgio ir 6,34 m pločio, įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1933 m. jam suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas – taip pagerbtas tragiškas lakūnų skrydis per Atlantą. Šis vardas įkūnija laikmečio dvasią, drąsą ir pasiaukojimą.
Tiltas stovi gražioje gamtinėje aplinkoje, o netoliese – Saločių miestelio centras su jaukiais bruožais. Tai – puiki vertybė keliautojams, besidomintiems istorija, architektūra ir tautine atmintimi. Čia verta stabtelėti, pajusti tarpukario inžinerijos alsavimą ir prisiminti tuos, kurie įkvėpė tautą tikėjimu.
Ustukių tiltas
Pasvalio rajone, kelyje Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys (63,7 km), stovi tarpukariu– 1927–1928 m. – pastatytas Ustukių gelžbetoninis tiltas per Mūšos upę.
Šis tiltas pakeitė iki tol stovėjusį medinį tiltą ir buvo vienas naujoviškiausių savo laikmečio infrastruktūros vertybių Lietuvoje, liudijantis pažangias statybos technologijas bei architektūros tendencijas. Jo konstrukcija atspindi tarpukario modernizmo ir funkcionalizmo stilių, o ilgas ir tvirtas tiltas leido patogiai ir saugiai pervažiuoti per upę.
1928 metais tiltas buvo oficialiai atidarytas ir pavadintas Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos garbei. Prezidentas dalyvavo atidarymo iškilmėse, kuriose pasakė kalbą, o prie tilto buvo pritvirtinta lentelė su jo vardu.
Sovietmečiu ši lentelė buvo nuimta, o tiltas tapo žinomas tiesiog Ustukių kaimo vardu, tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vėl prisimintas jo istorinės reikšmės simbolis.
Šiandien Ustukių tiltas yra saugoma kaip valstybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Jis ne tik atlieka svarbų praktinį vaidmenį šalies kelių tinkle, bet ir yra vertingas istorinis simbolis, primenantis apie Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio infrastruktūros plėtrą.
Netoliese esanti gamta ir kultūrinės vertybės dar labiau praturtina šią teritoriją, todėl Ustukių tiltas yra įdomus tiek keliautojams, tiek istorijos mėgėjams.
Nemunėlio Radviliškio tiltas
Įdomus objektas Biržų rajono savivaldybėje – Nemunėlio Radviliškio tiltas, esantis kelyje Nr. 1305 Rinkuškiai–Juostaviečiai–Nemunėlio Radviliškis (30,42 km).
Šis arkinis tiltas, kertantis Apaščios upę, išsiskiria masyvia gelžbetonine konstrukcija ir į krantus besiremiančia arka – tai yra išskirtinis ir vienintelis tokios rūšies kelių tiltas šiame miestelyje. Bendras jo ilgis – 43,19 m, plotis – 9,56 m, o aukštis nuo vidutinio vandens lygio siekia 9,1 m.
Tiltas buvo pastatytas 1936 m. – tai vienas paskutinių tarpukario Lietuvos laikotarpio infrastruktūros projektų, simbolizuojančių to meto modernizacijos siekį ir inžinerinių sprendimų pažangą. Architektūriškai šis tiltas išsiskiria kniedytais metaliniais turėklais, kurie išliko autentiški ir šiandien. Būtent tokios detalės liudija laikmečio estetiką bei meistrystę.
Nepaisant istorinių išbandymų – per Antrąjį pasaulinį karą netoliese krito bombos – tiltas išliko nepažeistas. Tai rodo ne tik jo tvirtą konstrukciją, bet ir lemtingą sėkmę. Dėl savo inžinerinės ir kultūrinės vertės tiltas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir laikomas reikšminga paveldo vertybe.
Šiandien Nemunėlio Radviliškio tiltas ne tik užtikrina svarbų susisiekimą regione, bet ir traukia lankytojus, besidominčius tarpukario inžineriniu paveldu, Lietuvos istorija ir architektūra. Tai yra puikus sustojimo taškas keliaujant po Biržų kraštą, leidžiantis pajusti laikmečio dvasią ir pasigrožėti Apaščios upės slėnio vaizdais.
Tiltų ir viadukų tvarkymas yra tarp svarbiausių bendrovės „Via Lietuva“ pirmenybių.
Skaičiuojama, jog siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų. Tuo metu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės reikia apie 1 mlrd. eurų. Tam, jog tiltų degradacijos problema būtų suvaldyta reikalingas tvarus ir ilgalaikis kelių infrastruktūros finansavimo sprendimas.
Žinias apie kelių ir tiltų būklę, inžinerines kelių vertybes, kurios yra remontuojamos, gyventojai gali pažiūrėti specialiame stebėsenos žemėlapyje www.keliubukle.lt, kurį sukūrė AB „Via Lietuva“.
Žemėlapyje įdiegta ir skaičiuoklė, leidžianti apskaičiuoti reikalingas lėšas kelių ar tiltų remontui.
