Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos susitarė koordinuoti veiksmus, stiprinant visuomenės informacinį atsparumą ir pilietinę savimonę. Ministrų Šarūno Biručio ir Dovilės Šakalienės susitikimo metu sutarta, kad šių institucijų bendradarbiavimas yra būtinas atsižvelgiant į grėsmes bei stiprinant visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Sutarta parengti bendrą komunikacijos strategiją. Strategijos įgyvendinimas apims koordinuotą informacinę veiklą, pozityvios ir vienijančios žinutės kūrimą, pilietiškumo ugdymo stiprinimą ir medijų raštingumo integravimą į švietimo programas ir kitas veiklas.
„Šiandien, kai karai vis dažniau prasideda ne tik prie valstybės sienų, o ir piliečių sąmonėje – per dezinformacijos kampanijas, melagienas ir propagandą, informacinis atsparumas tampa labai svarbia saugumo dalimi. Todėl valstybės pareiga yra ne tik saugoti fizinę teritoriją, bet ir ginti informacinę erdvę visomis būtinomis priemonėmis. Mūsų visuomenės gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, atpažinti manipuliacijas, atsispirti psichologinėms ir informacinėms atakoms, tai gynybiniai įgūdžiai, kuriuos turime ugdyti kryptingai“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pridūrė: „Kultūra formuoja tapatybę, o informacinė aplinka tą tapatybę stiprina arba silpnina. Sutelkę pajėgas, galime reikšmingai prisidėti prie visuomenės informacinio imuniteto stiprinimo.“
Kultūros ministerija pasiūlė į pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo programas įtraukti privalomą medijų raštingumo modulį, skirtą kritiniam mąstymui lavinti bei dezinformacijai atpažinti. Šis modulis būtų pritaikytas įvairioms Krašto apsaugos ministerijos tikslinėms grupėms – nuo moksleivių iki karių ir rezervistų. Taip pat buvo aptartas strateginės komunikacijos koordinavimo poreikis bei vieningos informacinės politikos svarba.
Be informacinio atsparumo, susitikime aptartos ir kultūros paveldo apsaugos temos. Sutarta bendradarbiauti rengiant kultūros paveldo objektų apsaugos ir evakavimo algoritmus, organizuojant bendras kariuomenės ir kultūros įstaigų pratybas, bei šviečiant karius apie Lietuvos istoriją ir paveldą.
Parengta pagal Kultūros ministerijos pranešimą
Tai kovido skiepų propaganda, klausimai ar gyva Deimantė, klausimas kas nužudė Pociūną, buvo ar nebuvo dezinformacija ?
Teisingas sprendimas.
Taip paprasčiau gyventi – partija nubrėžė generalinę liniją, pasakė, kas yra teisinga ir nebereikia sukti galvos.
Bet kaip viskas vienas prie vieno kaip sovietmečiu…
Moterys su kelnėmis – vyriškos moterys.
P. S.
Pradėti reikėtų gal nuo kaimyninės Rusijos:
1. Galvojantys grįžti į CCCP (TSRS), išsirinkite, prašau, sau tinkamus periodus: teroras ir badas 1920 – ųjų; badas ir teroras 1930 – ųjų; žudynės ir badas 1940 – ųjų; skurdas 1950 -1960 – ųjų, deficitas 1970 – 1980 – ųjų, primenant dar, kad:
2. “Vis tik Maskvos istorija – tai Ordos istorija, sufalsifikuota ir baltais siūlais prisiūta prie Rusijos istorijos (Karlas Marksas “Išaiškinta 18 a. diplomatijos istorija”) ir dar:
3. Bet kokį teritorijų užgrobimą, bet kokią prievartą, bet kokį pavergimą Rusija aiškino ne kitaip kaip švietimo pretekstu, liberalizmu, tautų išlaisvinimu (Fridrichas Engelsas).
1. Dabartinėje Rusijoje tokia pati santvarka, kaip buvo TSRS? Man regis, ne. Taigi, nėra kur grįžti. Bet tai parodo, kokiuose kliedesiuose gyvenate.
2. Na, jūs didis istorikas ir gerai žinote, kad visų istorija tai tikra, gera, teisinga, ir tik vienintelės rus – baltais siūlais siūta Ir vėlgi, paniekinantis pasakymas Orda rodo nacistinį požiūrį – yra žmonės ir nežmonės ( ubermenšai ir untermenšai).
3. O kuo aiškino teritorijų užgrobimą LDK, ir visos kitos šalys?
>Naivus klausimas
Atsiprašau, kad panaudojau žodį “Galvojantys”. Pasitaisau į “Svajojantys grįžti į CCCP (TSRS)…”. Dėkoju už pastabą. O jūs gal paskaitėt Rusijoj ką tik išleistą knygą “Istorija Litvy”, todėl, matyt, ir įsižeidėte.
Jūs, ultrapseudopatriotai užsiciklinę ant tarybinių laikų. Žinot, pagalvojau, kad pasąmonėje patys jų ilgitės. Juk tie lakai labai atitinka jūsų mentalitetą – viena partinė nuomonė.
P. S.
Kalbant apie LDK, tai gal turite omenyje Ukrainą, o ne Rusiją. Nes LDK Vytautas, grasinant kad neplėšikautų, tik prikalė prie Kremliaus vartų skydą ir tik po to, apgręžęs arklius į Pietus, per Ukrainą nukeliavo iki Juodosios jūros ir gėlame (įteka Donas) Azovo jūros vandenyje pagirdė savo arklius, ne nemanydamas pulti Krymą. Šią “okupaciją” gerai prisimena patys ukrainiečiai sakydami, kad, jeigu tai buvo okupacija, tai buvo ji pati švelniausia iš visų, kokias jie kada nors patyrė iš kitų, jų teritoriją užgrobusių okupantų: lietuviai nei kalbos juos keisti nevertė, nei raštą ne savo naudoti, nei duoklę kokią Vilniui mokėti vertė. Prosit!
Kai buvau ekskusijoje Lukiškių kalėjime, gidas pasakojo ir apie ten pastatytus maldos namus (soborą). Ir, pasirodo, ten buvo 5 koplyčios skirtingų tikėjimų kaliniams. Opa, pagalvojau, tai bent “tautų kalėjimas”, kaip vadino ir tebevadina Rusijos imperiją. Ir tada pagalvojau, jei kalėjimą būtų statę lenkai, ar bet kuri kita to meto Vakarų valstybė, kiek būtų koplyčių skirtingiems tikėjimams? Tik vienam tikėjimui – tik tam, kuris toje šalyje.
Tai čia pamastymui, apie, pvz., blogio ir gėrio imperijas ir pan.
Matote, Nkl., jau seniai išmintingų žmonių yra pasakyta, kad karai, principe, vyksta ne ekonominiais sumetimais, o skirtingų religijų (ideologijų) karų kontekste, užimtas tautas verčiant melstis užkariautojų kalba. Dar nesenais imperinės Rusijos laikais, advokatui kunigaikščiui bajorui J. G. Beržanskiui – Klausučiui padavus į teismą, po beveik 10 – ties metų bylinėjimosi, 1915 m. Dvinske (dabar Daugavpils) iš Rusų omperijos valdžios gavo atsakymą, jog nėra jokių kliūčių, kad jis būtų laikomas senovės lietuvių tikėjimo žmogumi”. Lietuvos Seime, gi, bylinėjimasis dėl Romuvos religinės bendrijos pripažinimo tradicine jau šiais laikais užtruko kiek trumpiau, – gal kokius 7 – erius metus. Faktai, taigi, kalba patys už save, gerb. Nkl. O pasipriešinimas tam buvo didelis, nors Romuvos lietuviai prigimtinai, kaip savaime suprantamą dalyką dorovinius 10 Dievo įsakymus (Romos katalikų bažnyčios interpretacija) stengiasi vykdyti itin stropiai.
Vienintelė gerio imperija yra, turi būti, šalis, kurioje gyveni, mūsų atveju – Lietuva. O blogio imperija ta, kurios ineresams tavo šalis pajungta.