Saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis per pastaruosius trejus metus padvigubėjo, rodo paskelbta naujausia pasaulinė elektros energijos apžvalga.
Lietuvoje saulės elektrinės taip pat sparčiai dažnėja – praėjusiais metais jau buvo daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų. Vien per metus jų skaičius išaugo apie 40 procentų.
Pastaraisiais metais kartais didėjanti fotovoltinių plokščių paklausa reiškia, jog po keliolikos metų, atėjus laikui jas pakeisti, atliekų kiekiai reikšmingai išaugs – kaip ruošiamasi su jomis tvarkytis?
Gamintojai ir importuotojai tikrai neprisiima atsakomybės
Saulės elektrinių galia praėjusiais metais Lietuvoje pasiekė beveik 2 tūkst. MW, palyginimui Ignalinos atominės elektrinės 2009-aisiais uždarytų dviejų blokų galia siekė 3 tūkst. MW – planuojama, jog tokia saulės elektrinių galia galėtų būti pasiekta dar šiais metais.
Už tinkamą fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymą, vadovaujantis principu „teršėjas moka“, atsakomybė tenka gamintojams ir importuotojams, t. y. pirmą kartą pardavusiems saulės elektrinių komponentus Lietuvoje. Bet ar jie savo pareigą vykdo tinkamai?
Vien 2024 metais Lietuvos vidaus rinkai patiekta apie 25 tūkst. tonų fotovoltinių plokščių, o surinkta ir tinkamai sutvarkyta vos kelios tonos.
Nors elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai Lietuvoje įpareigoti finansuoti fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymą, užtikrinti visuomenės švietimą, nemokamai priimti vartotojų atiduodamas fotovoltines plokštes, tačiau savo pareigą vykdo tik labai maža dalis gamintojų ir importuotojų.
To priežastis blogas teisinis reglamentavimas ir realios atsakomybės nebuvimas.
Rinkoje varžosi nesąžiningai
Pareigų vykdymas verslui kainuoja, skaičiuojama, jog gali sudaryti iki 5 eurų vienos fotovoltinės plokštės kainos. „Norėdami įgyti pranašumą rinkoje, dalis gamintojų ir importuotojų savo pareigų nevykdo – galiojantys teisės aktai jiems tą leidžia.
Norint tikrų pokyčių, būtinos neišvengiamos sankcijos, kurios būtų taikomos tik pareigų nevykdančioms, nesąžiningoms įmonėms. Svarbus ne sankcijų dydis, o jų neišvengiamumas“, – komentavo Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Pašnekovas neabejoja: vertinant šių dienų tendencijas ir tai, kad elektronikos atliekos, tarp jų ir fotovoltinės plokštės bei kitos stambios atliekos, yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis pasaulyje, ateityje teks spręsti rimtas taršos problemas.
„Fotovoltinėse plokštėse nėra vertingųjų metalų, kurie svarbūs šešėlinėje rinkoje, tad ateityje neabejotinai augs atliekų kiekiai, didės aplinkos tarša, nebus taupomi gamtos ištekliai ir atgaunamos vertingos žaliavos.
Anksčiau ar vėliau tą klausimą reikės spręsti. Žinoma, geriau tą daryti kuo anksčiau“, – komentavo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Koks pavojus aplinkai?
Fotovoltinės plokštės skirstomos į silicio ir nesilicio pagrindo. Silicio pagrindo plokštės paprastai priskiriamos nepavojingoms atliekoms. Nesilicio pagrindo plokštės klasifikuojamos kaip pavojingos, nes jose yra kenksmingų medžiagų – kadmio, seleno ir švino.
Atliekomis tapusios fotovoltinės plokštės gali būti panaudotos pakartotinai arba perdirbtos. Perdirbimo proceso metu atskiriamas stiklas, plastikas, silikonas, metalai ir guma bei kitos sudedamosios dalys.
Netinkamai pašalintos fotovoltinės plokštės gali sukelti rimtų padarinių. Jei šios atliekos nėra perdirbamos, pavojingos medžiagos, tokios kaip švinas ar kadmis, patenka į dirvožemį ir vandens telkinius, užteršdamos aplinką ir keliančios grėsmę ekosistemoms bei žmonių sveikatai.
