Gegužės 17 d. (šeštadienis), 17.30–22.00 Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia leistis į nepamirštamą kelionę laiku – Europos muziejų naktį pasitikime ten, kur prasideda mūsų istorija – senojoje Kernavėje!
Tik šį ypatingą gegužės vakarą Kernavė atvers savo paslaptis. Kvies pasiklysti orientacinėse varžybose, prisiliesti prie senųjų amatų kartu su aukščiausio meistriškumo amatininkais, pažinti viduramžių pasaulį per mokomuosius ir kūrybinius užsiėmimus visai šeimai. Dalyvauti naujausio vaikams skirto leidinio „Tapk Kernavės didiku: iškirpk, aprenk, pasipuošk“ pristatyme.
Mažųjų lauks žaidimai ir kūryba, o vakaro kulminacija – sutartinių rato galia prie liepsnojančio laužo.
Dienotvarkė
17.30–19.00
Orientacinės varžybos „Atrask Kernavės paslaptis“
➤ Pradžia: muziejaus kiemas (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.)
Leiskitės į smagų nuotykį – ieškosime senovės pėdsakų ir iš naujo atrasime Kernavę!
18.00–22.00
Nemokamas muziejaus lankymas
Išskirtinė proga vakare apžiūrėti parodą ir pasinerti į Kernavės praeitį.
Veiklos Kernavės archeologinės vietovės muziejuje po atviru dangumi:
19.00–19.30
Vaikiškos mokomosios knygelės „Tapk Kernavės didiku: iškirpk, aprenk, pasipuošk“ pristatymas
19.30–21.00
Pamokos su amatininkais:
„Archajiškos juvelyrikos užsiėmimai“. Juvelyras-archeologas Evaldas Babenskas pristatys senovinės juvelyrikos technologijas bei leis pasigaminti pasirinktą dirbinį – amuletą, apyrankę ar žiedą.
„Odinių apyrankių gamyba“. Amatininkė-rekonstruktorė Dalia Grigonienė supažindins su odos apdirbimu ir senovės odininkystės paslaptimis. Užsiėmimuose bus gaminamos istorinės odinės apyrankės.
„Senovinių pagardų gamyba“. Istorinio maisto švietėja Edita Gilė kartu su dalyviais tyrinės senovinius grūdus, sėklas ir pagardus, rastus Kernavės archeologiniuose sluoksniuose. Kiekvienas galės pasigaminti savo senovinį prieskonių mišinį.
Kūrybiniai užsiėmimai vaikams „Tapk Kernavės didiku“: iškirpk, aprenk, pasipuošk!
Pažintis su viduramžių apranga ir istorija žaidžiant! Mažieji dalyviai kviečiami kurti popierinių veikėjų – XIII–XIV a. Kernavės miestiečių – aprangą, susipažinti su senoviniais drabužiais ir gyvenimo būdu.
21.00–22.00
Sutartinių ratas prie laužo
Vakarą užbaigsime bendra sutartinių galia kartu su Kernavės folkloro ansambliu „Medgrinda“. Pajuskite bendrystę ir senųjų garsų magiją!
Prisijunkite prie magiškos nakties Kernavėje – kur istorija kalba, amatai atgyja, o dvasia ilsisi!
Renginys nemokamas.
Parengta pagal valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato pranešimą
O kurgi Vilniaus, tų šimto vilkų staugimo paslapčių ieškojimas. Ar ta kukli, užgošta lietuvybės laikysena Vilniaus atžvilgiu nėra atsiradusi ir tesitęsianti iš senųjų lenkiškų laikų…
Galbūt… štai ir kai kurie komentatoriai galimai norėtų, kad Vingio parkas būtų vadinamas Zakretu ( lenkiškai zakręt- vingis).
Toli gražu kad ne Kernavėj prasidėjo mūsų istorija, o dešimtis tūkstančių metų atgal, kai ant mūsų ėmė slinkti ledynas nuo Skandinavijos. Toliausia ledyno riba siekė Vilnių pietryčiuose, o pietuose prieš 25 tūkst. m. sustojo priešais Gardiną. Šią ribą galima pamatyti aukštesnių klasių gimnazijų vadovėliuose. Galima ją pamatyti ir 82 – me knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) puslapyje. Tada vieni prie krašto likome laukti kol atšils, antri patraukėm link Indijos, treti link Ispanijos, o ketvirti nuėjom vertikaliai žemyn, perėjom Apeninų pusiasalį, perplaukėm Viduržemio jūrą nupėdinom link Pusiaujo, perkirtom jį ir apsistojome Pietų Afrikoj Madagaskaro salos geografinėje platumoje. Ir, klimatui ėmus šilti, trimis tais pačiais keliais į Lietuvą parėjom atgal, kur džiaugsmingai sutiko mus anksčiau palikti prie ledo krašto mūsų senoliai. Grįžtant buvome ir Egipte, ko pasėkoje ant pamatų, kur dabar stovi Arkikatedra, 7.275 m. pr. Kr. pasistatėme 12- kos laiptų piramidę su kamera viršuje (knygos p. 27), rezonuojančia vilko staugimą. Negana to, pamate, kur dabar presbiterija, įdėjom akmenį penkiabriaunį plokščią, kuriame gražiai įsipaišo Vilko pėdos pirštai (knygos p. 22). Išvada: gal kas ir norėtų, kad Vingio parkas būtų vadinamas Zakretu (lenkiškai zakręt – vingis), tačiau prašalaičiams lenkams šitas sumanymas tikrai neišdegs.
Tai, kad lenkiškas žodis zakręt tariamas ne Zakret, o zakrent, be to, akivaizdu, kad jis kaip lenkiškas žodis yra sudarytas iš priešdėlio ‘za’ ir kamieno ‘kręt’ (krent). Matyt, tie komentatoriai, kurie parko pavadinime Zakretas mato lenkišką žodį “zakręt” (zakrent) paprasčiausiai nesigaudo lenkų kalboje.
pirmi taip tą žodį (paskui lenkus bei tuteišius) ištarė po karo Vilniuje gausiai apsigyvenę sovietai (Zakriet), o lietuviai iš jų perėmė tokią (paprastesnę) šio parko pavadinimo tartį. Vaikystėje, Žvėryne gyvendama, aš tik Zakrietą ir Zakretą girgėjau. Kad tai Vingis, tik paauglė būdama sužinojau. Kaip ir mano bendraklasiai. – Jie irgi taip vadino ir tarė.