Nuo gegužės 1 d., atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama

Nuo gegužės 1 d., atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama kartotinio: apvalinama į mažesnę arba į didesnę pusę iki artimiausių 5 ct, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar arčiau 10. Svarbu įsidėmėti: apvalinimo taisyklė taikoma tik atsiskaitant grynais pinigais ir visai pirkinių krepšelio sumai. 1 ir 2 ct monetomis ir toliau bus galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą.

Kaip veiks apvalinimo taisyklė?

• Bendra suma, besibaigianti 1 arba 2 ct – bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0 ct;
• Bendra suma, besibaigianti 3 arba 4 ct – bus apvalinama į didesnę pusę iki 5 ct;
• Bendra suma, besibaigianti 6 arba 7 ct – bus apvalinama į mažesnę pusę iki 5 ct;
• Bendra suma, besibaigianti 8 arba 9 ct – bus apvalinama į didesnę pusę iki 10 ct.

Ši taisyklė taikoma mokant grynaisiais pinigais bendrą sumą už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas), nepriklausomai nuo prekių (paslaugų) skaičiaus. Jei pirkėjui, pasinaudojusiam vartotojo teisėmis, už nekokybišką prekę ar nesuteiktas paslaugas grąžinama suma grynaisiais pinigais, apvalinimo taisyklė šiai sumai taip pat taikoma.

Ar taikant apvalinimą nebebus galima atsiskaityti 1 ir 2 ct monetomis?

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetos lieka teisėta mokėjimo priemonė, t. y. jomis galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, tam tikrais atvejais jomis gali būti atiduodama grąža (kai kasininkas neturi didesnio nominalo monetų).

Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų.

Kodėl apvalinama?

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas svarbus efektyvumo, tvarumo ir patogumo žmonėms požiūriu:

• apvalinant daugeliu atvejų nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą,
• sumažės gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu,
• sumažės grynųjų pinigų poveikis aplinkai (sumažės metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką),
• grynaisiais pinigais naudotis bus patogiau.

Lietuva šiuo žingsniu seka kelių Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu – tokių kaip Nyderlandų, Belgijos, Suomijos, Airijos, Italijos, Slovakijos ir Estijos, kurios jau yra atsisakiusios aktyvaus smulkiųjų monetų naudojimo.

Parengta pagal Lietuvos Banko informaciją