Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Vaistų priemokos: kodėl kaimynas moka mažiau?

www.alkas.lt
2025-03-16 09:00:00
0
Vaistai | pixabay.com, Public Domain Pictures nuotr.

Vaistai | pixabay.com, Public Domain Pictures nuotr.

Kiekvienas ligonis Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja.

Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa ligonių priemokų suma sumažėjo kone dvigubai. Tačiau vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiau nei kiti ir ką daryti, jei nori vaistinėje sutaupyti?

Priemokos gali skirtis

Įsivaizduokite, į vaistinę atėję du kaimynai, turintys receptus vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga, gali išeiti iš vaistinės primokėję skirtingas sumas. Tuomet dažniausiai ir kyla klausimas: „Kodėl sumokėjau daugiau nei kaimynas?“ VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad taip nutinka, nes valstybė kompensuoja didžiąją dalį vaisto kainos – likusią dalį sumoka ligoniai, o kai kuriems priemoka gali būti dengiama valstybės.

Vaisto priemoka yra skirtumas tarp jo pardavimo kainos vaistinėje ir kompensuojamosios kainos – tokiu būdu vaisto priemokos dydį nulemia konkretaus gamintojo nustatyta vaisto kaina Lietuvai.

„Kompensuojamoji kaina nustatoma, atsižvelgiant į kelių kitų Europos Sąjungos (ES) šalių mažiausių kainų vidurkį. Prie gamintojo kainos, nustatytos Lietuvai, yra pridedami antkainiai ir pridėtinės vertės mokestis. Jeigu gamintojo kaina, pateikta Lietuvai, yra gerokai didesnė nei Europos šalių vidurkis, tokiu atveju priemoka išauga. Lietuva siekia už vaistus mokėti tiek, kiek vidutiniškai moka kitos ES šalys“, – teigia L. Škiudaitė.

Priemoka nesiekia 6 eurų

Ligonio priemoka už vaistų pakuotę, atsiskaitant vaistinėje, turėtų būti ne didesnė nei 5,87 euro. Tiesa, jei vaisto kompensuojamoji kaina yra maža, pavyzdžiui, 3 eurai, tuomet vaisto priemoka neturėtų viršyti 20 proc. kompensuojamosios kainos. Palyginkite: Austrijoje nustatyta nekintanti priemoka yra 7,55 euro už vaisto pakuotę.

„Žinoma, yra ir išimčių, kai vaisto priemokos gali būti didesnės, tačiau tai yra labai reti, pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, rengiant kompensuojamųjų vaistų kainyną, nutiko taip, kad visi tam tikros veikliosios medžiagos vaistai viršijo numatytą priemokos dydį. Tokiu atveju taikoma išimtis ir į kainyną įtraukiamas bent vienas tam tikros dozės tos veikliosios medžiagos vaistas, kad pacientai turėtų galimybę jį gauti kaip kompensuojamąjį“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja.

Specialistė taip pat pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį priemokos už vaistus gerokai sumažėjo. 2016 m. pacientai Lietuvoje už vaistus primokėjo apie 58 mln. eurų, o 2024 m. ši suma sumažėjo beveik perpus – iki 26 mln. eurų.

„Valstybės kompensuojama suma už vaistus ir medicinos pagalbos priemones išaugo tris kartus – nuo daugiau nei 200 mln. eurų 2016 m. iki beveik 600 mln. eurų pernai. Be to, išsiplėtė kompensuojamųjų vaistų sąrašas – jame atsirado naujų vaistų onkologinėms ligoms, migrenai ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Kadangi šie vaistai brangūs, didžiąją jų kainos dalį padengia valstybė, taip mažindama pacientų išlaidas“, – sako L. Škiudaitė.

Naujovės padeda sutaupyti

2020 metais Lietuvoje buvo įvesta pirmoji kompensacinė priemonė, skirta pacientų priemokoms mažinti, orientuota į socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Ji skirta pacientams, vyresniems nei 75 metai, taip pat žmonėms su negalia ar sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų – šiais metais iki 450 eurų per mėnesį.

„Žmonėms, patenkantiems į šią grupę, yra dengiamos absoliučiai visos priemokos: tiek vaistų, tiek medicinos pagalbos priemonių. Taigi 80 metų ligoniui, kuriam gydytojas skyrė vartoti penkis skirtingus vaistus ir naudoti gliukozės matuoklį, viskas, įskaitant ir kompensuojamąją kainą, ir priemoką, bus padengta valstybės lėšomis“, – pavyzdį pateikia L. Škiudaitė.

Apskaičiuota, kad vien per pirmąjį pusmetį ši kompensacinė priemonė ligoniams padėjo sutaupyti apie 7 mln. eurų, kurie buvo dengiami valstybės biudžeto lėšomis.

2023 m., remiantis užsienio valstybių patirtimi, buvo įdiegtas dar vienas naujas kompensavimo mechanizmas – vadinamasis priemokų krepšelis. Panaši sistema veikia Švedijoje, kai ligonis dalį metų moka priemokas savo lėšomis, o, pasiekęs tam tikrą sumą, priemokų nebemoka. Tiesa, Švedijoje, ši riba yra ženkliai didesnė nei Lietuvoje – apie 250 eurų. Lietuvoje šiuo metu nustatyta priemokų krepšelio suma yra 59,04 euro.

„Ši sistema ypač naudinga ligoniams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kas mėnesį vartoja daug įvairių kompensuojamųjų vaistų. Priemonė orientuota ir į ligonių sąmoningumą, nes tam, kad galėtų ja pasinaudoti, patys gyventojai turi būti suinteresuoti rinktis vaistą su mažiausia galima priemoka. Jei kyla abejonių, ar tokių yra pakankamai, pažiūrėkime į skaičius: vaistų su mažiausia priemoka Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. iš 2 tūkst., esančių kainyne.

Atėjusiam į vaistinę ir paklaususiam  vaistininko rekomendacijos gyventojui pirmiausia turėtų būti pasiūlyti bei ekrane parodyti vaistai su mažiausia priemoka. O per metus ligoniui, pavyzdžiui, už insuliną iš savo lėšų sumokėjus 59 eurus ir 4 centus, iki metų pabaigos priemokų mokėti nebereikės, jos bus dengiamos iš valstybės lėšų“, – sako L. Škiudaitė.

Parengta pagal Valstybinės ligonių kasos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vaistų gamintojų asociacija: Vaistų ir toliau trūks
  2. Tam tikrų vaistų turi turėti kiekviena vaistinė
  3. Vaistų gamintojai ragina keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią vaistų kompensavimo tvarką
  4. Būtinų vaistų gali tekt palaukti
  5. Įsigaliojus naujam vaistų kainynui, gamintojų įspėjimas
  6. Papildytas kompensuojamųjų vaistų sąrašas
  7. Ilgėja kompenuojamųjų vaistų sąrašas
  8. Keičiasi kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarka
  9. Ligonių kasos kompensuoja 78 procentus receptinių vaistų
  10. Generinių vaistų kompensuojama daugiau, bet jų prieinamumas gyventojams negerėja
  11. Gyventojai norėtų, kad kompensuojamųjų vaistų receptai būtų pratęsiami vaistinėje
  12. Per metus priemokos vaistams sumažėjo daugiau nei 20 procentų
  13. Mažas pajamas gaunantys pensininkai kompensuojamųjų vaistų galės įsigyti nemokamai
  14. Vaistų poveikis priklauso ir nuo vartojimo
  15. Būtina gerinti vaistų prieinamumą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Elektra

Nesidomėjimas elektros tiekėjų pasiūlymais tuština piniginę

2025 06 24
Elektromobilis

Kokį elektromobilį pasirinkti – naudotą ar naują?

2025 06 23
Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22
Telefonas

ES šalyse mobiliojo ryšio kainos kaip namuose

2025 06 22
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Seimas pritarė siūlymui stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas

2025 06 19
Sveikata

Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai

2025 06 19
Gėrimai

Už saldintus gėrimus nuo kitų metų teks mokėti brangiau

2025 06 17
Traukinys | litrail.lt

Joninių savaitgalį – ženklios nuolaidos keliaujant traukiniais

2025 06 16
Vaistinė, vaistai | sam.lt nuotr.

Kompensuojamųjų vaistų kainynas: daugės vaistų, mažės kainos

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Luzitaninis arionas

Kovą su svetimžemiais šliužais laikas pradėti jau dabar

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai