Sausio 12 dieną vyko jau 32-asis naktinis žygis prie partizanų vado Kazimieraičio vadavietės, kuri yra prie Skroblaus upelio ir Maždžieraus šaltinio netoli Rudnelės kaimo. Žygeiviai susitiko Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61.)
Renginio dienotvarkė
16:00 Laisvės gynėjų dienos minėjimas prie Marcinkonių kaimo koplytstulpio.
18:30 Žygio dalyvių registracija, parodos lankymas Marcinkonių lankytojų centre. Čia buvo galima įsigyti ir savanorišką 1€ arba 5€ bilietą (vienkartinį valstybinio parko lankytojo bilietą).
Visos už bilietus surinktos lėšos naudojamos Parko pažintinių takų, aprašomųjų stendų bei kitos infrastruktūros tvarkymui.
19:00 Susipažinimas ir pasikalbėjimas prie laužo.
19.30 val. Iškeliavimas link partizanų vadavietės prie Skroblaus upelio.
Žygio maršrutas
Nuo Marcinkonių iki Rudnelės kaimo ir toliau prie žeminės. Grįžta atgal tuo pačiu keliu. Žygio atstumas buvo beveik 22 km. Eita pėsčiomis, bet buvo galima keliauti ir su slidėmis.
Žygeiviai buvo pasiėmę užkandžių ir vandens arba arbatos. Atėję prie vadavietės, partizanų atminimui buvo uždegta žvakelė. Žygis truko apie 6 valandas.
Šaunuoliai žygeiviai lankydami partizanų kovų už laisvę vietas. Tačiau kokia senove dvelkia pavadinimai – Maždžieraus šaltinis, Rudnelės kaimas, Skroblaus upelis. Visgi yra Dzūkija, taigi derėtų juos užrašyti ir dzūkų tarme.
Gerai, kad ant kelio ženklo rašoma Nedzingė, o ne Nedingė.Visgi tokioms vietovėms, kaip Lesagūrai , Slabodka ,manau,reikėtų grąžinti senuosius lietuviškus ( dzūkiškus) vardus. Jei tai vardai, suteikti okupacinių valdžių, tada vietoj jų suteikti naujus pagal gretimų miškų, upelių pavadinimus.
Kaip žodis yra įdomus Nedzingės pavadinimas. Vargu ar būtų galima manyti, kad čia pradinis ‘N’ yra vietoje įprastinio ‘M’ ir vestinas iš bendrinio žodžio medis – dzūk.”medis, medžias – miškas”. Veikiau jis gali būti iš žuvies pavadinimo negė pasidarytas pavadinimas Negingis, reiškiantis ežero, kuris pasižymėjo tuo, kad jame buvo kitur retų žuvų negių. Kaip žinoma dzūkų ‘g’ prieš ‘i’ nevirsta ‘dz’, bet taip atsitinka latvių kalboje, pvz. gintaras – dzintars, giria – dziria ir t.t. Taigi išeitų, kad toje vietoje dzūkų gyventa kaimynystėje su latviais ir vieni ežerą Negingiu, kiti Nedzings vadino. Kadangi dzūkams garsas ‘dz’ buvo savas, taip per laiką įsigalėjo Nedzingės vietos pavadinimas. Tačiau kalbotyroje laikoma, kad priesaga ‘-ing-‘ yra jotvingiška. Tad gali būti, kad tas ‘g/dz’ prieš ‘i’ yra ne tik latvių, bet ir kaimynystėje gyvenusių jotvingių kalbos požymis.
Gali būti, kad ir šaltinio pavadinimo Maždžierius/Maždzieriaus ‘dz’ yra iš ‘g’. Tuokart pavadinimo sandą ‘-dzierius’ būtų galima giminiuoti su žodžiu giria arba gira-gerti.
Apie bilietus – 2 eilutės, apie arbatą ir užkandžius – eilutė. Apie partizanų vadą – 2 žodžiai.