Seimas nusprendė iš naujo nesvarstyti Prezidento Gitano Nausėdos vetuotų Sveikatos sistemos įstatymo pataisų ir priėmė sprendimą laikyti jas nepriimtomis.
Už siūlymą svarstyti šį įstatymą iš naujo balsavo 30 Seimo narių, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 91. Tokiu būdu Seimas atsižvelgė į Prezidento veto, kuriuo buvo siūloma laikyti jį nepriimtu.
Šiuo metu esminė valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose sąlyga yra tik LNSS įstaigų gydytojų išduodami siuntimai (jei jie būtini).
LNSS priklauso tik tos įmonės bei įstaigos, kurios įstatymų nustatyta tvarka yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis ar kitais LNSS veiklos užsakovais, – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Tuo tarpu Seimo priimtame įstatyme buvo įrašyta nuostata, kad siuntimus gali išduoti ne tik LNSS įstaigų gydytojai, bet ir privačių nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai.
Rizikos sveikatos sistemai
Šalies vadovo dekretą pristačiusi Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė kalbėjo, kad, Prezidento įsitikinimu, Seimo priimtos naujos nuostatos kelia reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai.
Pasak jos, šalies vadovo sprendimą vetuoti šį įstatymą lėmė keli motyvai. Vienas iš jų – nesukurtas efektyvus Seimui grąžintų įstatymų nuostatų įgyvendinimo kontrolės teisinio reguliavimo mechanizmas. „Nenustačius veiksmingų kontrolės mechanizmų, išlieka labai didelė rizika dėl piktnaudžiavimo“, − Seimo posėdyje sakė Prezidento patarėja.
Antrasis motyvas, anot I. Segalovičienės, yra teisėkūros kokybė. „Svarbu pabrėžti, kad priimant įstatymą nebuvo įvertintas įstatymo poveikis Privalomajam sveikatos draudimo fondui, nepateikti jokie ekonominiai kaštų naudos skaičiavimai ir prognozės dėl įstatymo įgyvendinimo“, – tvirtino Prezidento patarėja.
„Nekontroliuojamas siuntimų antrinei ir tretinei sveikatos priežiūros paslaugai gauti kiekis, labai tikėtina, išbalansuotų pačią nacionalinę sveikatos sistemą“, – pažymėjo I. Segalovičienė. Ji pridūrė, kad nepriėmus įgyvendinamojo įstatymo Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančios įstaigos ir jų gydytojai, išdavę siuntimus, iš esmės jokia forma nebūtų kontroliuojami.
Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė taip pat akcentavo, kad šis įstatymas, jeigu būtų priimtas, dar labiau padidintų sveikatos nelygybę.
