Rudeninis šaltukas mūsų rankoms yra ypač pavojingas – nedėvint pirštinių ir tinkamai neprižiūrint rankų odos, ji ne tik parausta, išsausėja ir atsiveria žaizdelės, bet galimi ir daug rimtesni pažeidimai, kurių paprastas kremas neįveiks. Specialistės papasakojo, kaip tinkamai prižiūrėti rankas šaltuoju laikotarpiu, kaip išsirinkti gerą kremą, kokių gaminių geriau vengti ir kokiems žmonėms nė minutės lauke negalima praleisti be pirštinių.
„Šaltasis metas išsiskiria tuo, kad rankoms reikalinga papildoma priežiūra. Daugybė žmonių Lietuvoje skundžiasi šalčio alergija – jei ilgiau pabūna lauke, rankos ima skeldėti ir sausėti. Kai tik atšąla oras, turime mūvėti pirštines ir į rankų priežiūros rutiną įtraukti kremus. Patarčiau turėti net ne vieną, o kelis – vieną kremą laikyti namuose, kitą – darbe, automobilyje ar rankinėje, kad dienos eigoje galėtume patepti rankas“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė.
Kodėl nuo šalčio pirmiausia kenčia rankos?
Anot REVÙ klinikos gydytojos dermatologės Živilės Bolevičienės, rankų oda yra ypač plona, ji turi itin mažai riebalinio sluoksnio ir joje net 4–5 kartus mažiau vandens nei kitų kūno vietų odoje. Todėl esant šaltam orui pirmiausia pradeda šalti galūnės.
„Refleksiškai susiaurėja galūnių kraujagyslės, susitraukia raumenys, esantys aplink jas. Tai yra natūrali apsauginė organizmo reakcija, siekianti apsaugoti vidaus organus nuo šilumos netekimo. Besitęsiantis šaltis gali sąlygoti ir nušalimą – taip atsitinka, kai užšąla oda, nervai ir kraujagyslės po viršutiniu odos sluoksniu“, – sako Ž. Bolevičienė.
Pasak gydytojos, rankų odai šaltuoju periodu kenkia ne tik šaltas oras, bet papildomą žalą daro ir patalpų šildymas, sausinantis ir patalpų orą, ir mūsų odą. „Be to, įtakos turi ir dažnas rankų dezinfekavimas, kuris būtinas saugantis nuo virusų“, – priduria Ž. Bolevičienė.
Pažeistų rankų skaniai kvepiantis kremas neišgelbės
Pasak R. Uosienės, rankoms rudenį ir žiemą reikalingas maitinimas ir apsauga, todėl rankų kremuose gausu riebių medžiagų, tokių kaip odos barjerą palaikantys mineraliniai aliejai, taukmedžio sviestas, augalinis skvalenas, keramidai bei natūralūs aliejai, pavyzdžiui, migdolų ar simondsijų.
„Žmonės dažnai neįvertina savo rankų odos būklės ir kreipiasi į vaistinę tik tada, kai rankos jau būna išsausėjusios, suskeldėjusios, pažeistos. Greičiausiai taip nutinka dėl to, jog jie įsigyja paprastą, drėkinantį ir skaniai kvepiantį kremą. Toks kremas nepadės alergiją turinčiam žmogui ir tam, kuris jau keletą kartų buvo nušalęs rankas – tokiais atvejais gelbsti kremai, sudėtyje turintys aktyvių maitinančių, apsaugančių rankų odą medžiagų“, – sako kosmetologė.
Pasak jos, ypatingos priežiūros, barjerinio kremo, reikia žmonėms, kurie daug laiko praleidžia lauke, dažnai plauna, dezinfekuoja rankas. Tokiems žmonėms paprasto, kvepiančio ir bet kurioje parduotuvėje randamo kremo vertėtų nesirinkti.
Šalčio dilgėlinės atveju – pirštinės privalomos
Nors visų žmonių rankų oda yra jautri šalčiui, pasak Ž. Bolevičienės, didesniu jautrumu pasižymi sergantys autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, vilklige, sklerodermija arba Reino sindromu, taip pat – sergantys cukriniu diabetu, anemija, skydliaukės ligomis.
„Rūkančių, tam tikrus vaistus vartojančių ir itin griežtos dietos besilaikančių žmonių rankų oda taip pat yra jautresnė, – teigia Ž. Bolevičienė. – Atskira tema yra šalčio dilgėlinė: tai – odos reakcija į šaltį, pasireiškianti per kelias minutes po šalto oro poveikio. Pažeistoje odoje atsiranda niežtinčių dėmių, pūkšlių. Tokie žmonės į lauką be pirštinių šaltuoju sezono metu eiti negali.“
Anot gydytojos, nesirūpinant rankomis, pirmiausia bus pažeistas rankų odos barjeras, vadinamasis lipidinis sluoksnis: „Esant silpnam barjerui, atsiranda tokie požymiai kaip niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, bėrimai, įtrūkimai, skausmas. Jei praėjusiais metais turėjote tokius simptomus, gali būti, kad tai pasikartos kiekvieną žiemą.“
Rankų priežiūros ABC šaltuoju metų laiku
Pasak Ž. Bolevičienės, rankas šaltuoju periodu reikia plauti drungnu vandeniu, o rankų odą būtina gerai nusausinti tapšnojant, netrinant. Tam geriausiai tinka švelnus rankšluostis arba popierinės servetėlės, o elektrinių džiovintuvų reikėtų vengti.
„Po kiekvieno rankų ar indų plovimo bei prieš miegą vertėtų patepti rankas emolientu – kremu, padedančiu sulaikyti vandenį viršutiniame odos sluoksnyje. Valandą prieš ruošiantis išeiti į lauką patariama rankas patepti riebiu maitinamuoju kremu. Norint rankų odą pastiprinti iš vidaus, ypač naudingi A, D, E vitaminai bei Omega-3 žuvų taukai“, – vardija gydytoja.
R. Uosienė priduria, kad rankomis pasirūpinti tinkami ir namuose randami gaminiai, tokie kaip paprastas aliejus ar vazelinas. „Galima patepti rankas vazelinu, užsimauti medvilnines pirštines ir, pasidarius pertraukėlę, pasėdėti mūvint šias pirštines. Jeigu yra galimybė – su pirštinėmis patartina išmiegoti visą naktį. Rezultatas tikrai bus labai geras“, – sako R. Uosienė.
Stipriai pažeistas rankas gelbsti „Cica“ kremai ir šlapalas
Jeigu rankos pažeistos labai stipriai, atsiveria žaizdos, atsiranda įskilimai, pasak kosmetologės, patariama rinktis kremus, kurių pavadinimai prasideda „Cica“. Tai – kremai, skatinantys odos ląstelių regeneraciją ir žaizdų gijimą.
„Taip pat dažnai rankų kremo sudėtyje galime atrasti šlapalą – jis sudrėkina rankų odą, palaiko drėgmę ilgesnį laiką. Vaistinėse parduodamuose kremuose šlapalo koncentracija yra nuo 5 iki 50 proc. 5–10 proc. šlapalo koncentracija yra optimalus kiekis rankoms pridrėkinti. Kremai, kuriuose šlapalo koncentracija siekia 25 proc., skirti suskilusioms pėdoms, o 50 proc. koncentracija – nuospaudoms gydyti. Beje, jeigu rankų oda šiek tiek sutrūkinėjusi, pasitepus tokiu kremu, gali niežėti rankas, tačiau nereikėtų to išsigąsti“, – sako R. Uosienė.
Anot Ž. Bolevičienės, jeigu naudojantis emolientais per dvi savaites rankų odos būklė negerėja, vargina intensyvus niežėjimas, atsiranda negyjančios žaizdelės, pūslelės, gelsvi šašai, šlapiavimas, reikėtų apsilankyti pas dermatovenerologą. Tokiu atveju gali prireikti papildomo gydymo, uždegimą, infekciją mažinančių tepamų ar net geriamų vaistų, o esant lėtinės egzemos paūmėjimui – fototerapijos (gydymo ultravioletiniais spinduliais).
