Geopolitiniai postūmiai
Donaldui Trampui pasaulį stebinant savo pasirinkimais į būsimus JAV administracijos vadovų postus, verslas, kurio rankose yra sunkiai suvokiamo dydžio pinigai, signalizuoja apie galimą karo nutraukimą Ukrainoje kitais būdais.
Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą artėja prie 1000 dienų atžymos, ir pagaliau senutė Europa ima susivokti, kad turi pati imtis aktyvių veiksmų Rusijai stabdyti. Vadinamojo Maskvos „naujos kartos“ arba „Gerasimovo“ karo rezultatai ima ryškėti ne Vakarų civilizacijos naudai: karas, o ne taika tampa nauja valstybių būvio norma, įprastiniam žmonijos bukumui ir vėl demonstruojant pergales kruvinių pinigų frontuose.
Lietuvos vardas šią savaitę pagaliau trumpam sušmėžavo pasaulinio lygio žiniasklaidos portaluose. Jie demonstravo R. Žemaitaičio abrozdėlį su prierašu apie mūsų kaimuko būsimą antisemitinę vyriausybę. Kremliaus GRU psichologinių operacijų tarnyba, negalėdama atsitokėti iš džiaugsmo, skubiai skrebeno naujai senas žinutes ir naratyvus, kurie bus dar ne kartą įvairioje šviesoje traukiami patvirtinant Vakaruose sklandantį gajų mitą, kad lietuviai – žydšaudžių tauta, o Lietuva – antra pagal nacizmą po hitlerinės Vokietijos valstybė.
Ukrainą laidojantys analitikai lenkė pirštus skaičiuodami, kokias nesąmones Trampas jau iškrėtė: Pitą Hegsetą, „Fox News“ žinių kanalo veikėją, neturintį jokios administracinės patirties, jis ruošiasi paskirti prižiūrėti išsiplėtusį Pentagoną; generaliniu prokuroru nori matyti Metą Getzą, neturintį teisėsaugos patirties; Pietų Dakotos gubernatorę Kristi Noem prašo tapti aukščiausia šalies vidaus saugumo pareigūne; o Tulsi Gabard paskyrimas JAV žvalgybos vadove reikš tik viena, kad JAV žvalgybos bendruomenė taps visiškai politizuota ir kišeninė.
Vakarykštis Trampo pranešimas, esą Energetikos departamentui gali vadovauti tik geriausias iš geriausių – naftos ir dujų pramonės ryklys Chrisas Raitas, griežtas iškastinio kuro gynėjas, sukėlė šoką žaliąjį energetikos kursą iki šiol laikiusiems JAV pareigūnams ir dar daugiau įpylė žibalo į ugnį.
Raitas, beje, klimato kaitos aktyvistus ne kartą vadino panikieriais, o pastangas kovoti su visuotiniu atšilimu lygino su sovietiniu komunizmu. „Klimato krizės nėra“, – pernai savo LinkedIn profilyje paskelbtame vaizdo įraše sakė jis, vienintelę galimybę kovoti su skurdu matantis tik didinant iškastinio kuro gamybą.
Kol kas tik vienas – Marko Rubio kaip valstybės sekretoriaus – pasirinkimas, atrodo keliantis mažiausiai klausimų, nes nors Rubio vertinamas kaip karštakošis, jis yra Kinijos priešininkas, taip pat – vienintelis iš Trampo kandidatų užimti svarbiausias JAV valdžios pozicijas turi daug politinės patirties.
Ir nors daugelis apžvalgininkų šiuos ir kitus būsimus paskyrimus vertina ir kaip įvykusį faktą, ir kaip Ukrainos pakasynas, mes tikrai neskubame su tuo sutikti.
Pirma, Trampo norus turi patvirtinti Senatas. Suprantama, kad respublikonams turint daugumą 53 prieš 47 tai gali atrodyti tik kaip formalumas, bet neperšokę upelio neskubėkime sakyti „op“. Tarp Senato respublikonų yra daug patyrusių ir kritiškai mąstančių politikų, todėl net ir turint galvoje partinę liniją, kai kuriems kandidatams, kaip pavyzdžiui „Fox News“ kanalo laidos vedėjui, reikės gerokai pasistengti, kad įrodytų, jog gali vadovauti JAV gynybai.
Stebėdamas pokyčius ir, matyt, skaitydamas antraštes, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis geriau suvokia realią geopolitinę padėtį. Reaguodamas į daugiau kaip po dviejų metų pertraukos Vokietijos kanclerio Olafo Šolco skambutį Rusijos fiureriui Putinui, penktadienį jis žurnalistams sakė, kad „Olafo skambutis, mano nuomone, yra Pandoros skrynia“, nes kontaktų su Vakarų lyderiais atnaujinimas yra „būtent tai, ko Putinas jau seniai norėjo“.
V. Zelenskis eilinį kartą abejojo, ką galėtų duoti bet kokios derybos su V. Putinu, turint omenyje, kad Rusijos vladyka jau dešimtmečius dalyvauja derybose, kurios „prie nieko nepriveda“.
„Tai leido Rusijai nieko nekeisti savo politikoje, nieko esminio nepadaryti, ir galiausiai tai privedė prie šio karo“, – sakė Ukrainos prezidentas. Tačiau kartu jis pareiškė, kad karas turi baigtis kitais metais, ir kad kito pasirinkimo nėra.
Pasaulinio verslo rykliai jau reaguoja į permainas JAV ir užuodžia galimą karo nutraukimą, nepriklausomai nuo to, ko ir kaip nori Ukraina. Ukrainos valstybinės obligacijos brangsta kiekvieną dieną, o tai reiškia, kad dideli pinigai numato priverstines paliaubas.
Per pastarąjį mėnesį doleriais denominuotos obligacijos brango 12 proc., o pasaulio finansų rinkos šovė į viršų augant rizikos apetitui. Iš kitos pusės, tai gali reikšti, kad JAV ir toliau mažins paramą Ukrainai, o dėl to Europa mažiau trypčios vietoje ir imsis aktyvesnių veiksmų.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas seras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko Paryžiuje bei eilinį kartą pažadėjo „nepajudinamą“ paramą Ukrainai, „tiek ilgai, kiek reikės“. E. Makronas pabrėžė, kad „reikia įtvirtinti konkrečius europiečių interesus ir atsakomybę saugumo ir gynybos klausimais“, ir tai gal būtų galima vertinti kaip dar vieną papezėjimą, jei ne vienas „bet“.
Briuselis numato esminį politikos pakeitimą iki 2027 metų leidžiant vadinamas sanglaudos lėšas naudoti gynybai ir saugumui, o tai yra beveik trečdalis ES biudžeto – nei daug, nei mažai: 392 milijardai eurų.
Jei Europos Komisijos siūlymui bus pritarta, šiuos pinigus ES šalys galės naudoti ne vien dvigubos paskirties gaminiams, tokiems, kaip dronai, bet ir remiant jų gynybos pramonę ir karinio mobilumo projektus, pavyzdžiui, kelių ir tiltų stiprinimą, kad jais galėtų saugiai važiuoti tankai, teigia ES pareigūnai. Be kita ko, bus leista skirti lėšų ginklų ir šaudmenų gamybai didinti, nors draudimas naudoti ES lėšas šiems ginklams pirkti išliks.
Tai yra labai gera žinia, ir būsimos Lietuvos vyriausybės ministrai bei diplomatai jau šiandien turėtų sėsti prie derybų stalų, teikiant prašymus, siūlymus bei pristatant konkrečius planus.
Tiesa, turint rudmarškinius, naudojančius Gebelso nacių retoriką, savo gretose, tai gali būti ne visai paprasta.
Lūžio taškai
Vakar Kinijos komunistų partijos vyrbegemotas Dzinpingas pažadėjo bendradarbiauti su būsima JAV Donaldo Trampo administracija. Dabartinis JAV prezidentas Baidenas su Si susitiko ir maždaug dvi valandas kalbėjosi viešbutyje, Limoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo kuluaruose.
„Kinijos tikslas – stabilūs, sveiki ir tvarūs Kinijos ir JAV santykiai – lieka nepakitęs“, – sakė Si pripažindamas, kad tarp šalių būta „pakilimų ir nuosmukių“. Baidenas antrino, kad nors abu lyderiai ne visada sutardavo, tačiau jų diskusijos buvo „atviros“ ir „nuoširdžios“.
Svarbiausias dalykas, dėl kurių sutarė pasaulio supergalybių lyderiai, iš tiesų rodo, kad Kinijai reikšmingiausiu, strateginiu tikslu išlieka galimybė turėti prognozuojamas Vakarų ir likusio pasaulio rinkas. O tam būtinas principinis sutarimas dėl dviejų didžiausių grėsmių žmonijos išlikimui – dirbtinio intelekto ir branduolinių ginklų.
„Abu vadovai patvirtino, kad sprendimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo turi kontroliuoti žmonės“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime. „Abu vadovai taip pat pabrėžė, kad reikia atidžiai apsvarstyti galimą riziką ir apdairiai bei atsakingai plėtoti dirbtinio intelekto technologijas karinėje srityje.“
Tiek, kiek JAV ir Vakarų pasaulis sugebės sutarti ir patraukti blogio ašies centrą – Kiniją – į savo pusę, priklauso pasaulinio saugumo architektūra, Rusijos nukenksminimas, Ukrainos pergalė ir taika Lietuvoje bei likusioje Europoje.
O į Europą savo siera pradvisusį snukį vėl kiša Putinas, po pokalbio su Šoclu keliantis sparnus. Paieškomas karo nusikaltėlis pareiškė, kad Rusija „visada griežtai vykdė sutartis ir sutartinius įsipareigojimus energetikos sektoriuje ir yra pasirengusi abipusiai naudingam bendradarbiavimui, jei Vokietijos pusė tuo susidomės.“
Kitaip sakant, Kremlius siūlo Berlynui pigias dujas ir naftą manais į Ukrainos išdavystę. Putinas be jokių užuolankų sutinka atnaujinti pigaus iškastinio kuro srautus, jei Vokietija ir likusi Europa „pripažins Maskvos saugumo interesus ir naujas teritorines realijas.“
Po pokalbio – na tiesiog KGB klasika – Rusijos „Gazprom“ paleido kalbas, kad prisuks dujas, kurios vamzdžiais per Ukrainą pasiekia Austriją ir Slovakiją. Savaitės viduryje Austrijos dujų milžinė OMV grupė arbitraže laimėjo ieškinį prieš „Gazprom“ ir pagrasino nemokėti pinigų už dujas, nes Maskva ir taip jai skolinga 232 mln. Eurų. Po šio pareiškimo ir gandų apie dujų srautų mažinimą, dujų kaina Europoje pašoko beveik 5 procentais ir pasiekė šių metų aukštumas.
Viskas kaip ant delno – lazda ir saldainis viename: Putinas siūlo pigią energiją ir tuo pat metu organizuoja dujų brangimą.
Tuo pat metu Jungtinėse Tautose Rusijos pasiuntinys iš esmės atkartojo Putino žodžius apie galimybę derėtis dėl taikos su nauja JAV administracija, jei Maskvos naudai bus pripažinta Ukrainos teritorijų aneksija.
Savo ruožtu, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, paklaustas apie pranešimus, kad Ukraina keičia savo dėmesį kare sakė, kad tai yra netiesa ir yra Rusijos propagandos pastangų dalis.
„Ukraina kovoja, kad išlaisvintų visą per pastarąjį dešimtmetį Rusijos užgrobtą teritoriją, ir bet kokie teiginiai, kad šalis keičia karo kryptį ir teikia pirmenybę saugumui, o ne žemei, yra klaidingi. Teritorinis vientisumas yra mūsų vertybių dalis“, – sakė Ukrainos ministras bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Norvegijos Osle.
„Visi žmonės, gyvenantys Rusijos užimamose teritorijose, laukia išlaisvinimo“, – pridūrė jis.
Mūšio linija
Ukrainos sostinę Kijevą ir kitus miestus šiandien ryte sudrebino sprogimai, o kaimyninė Lenkija į orą pakėlė savo naikintuvus. „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos masinės atakos naudojant sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir nepilotuojamus orlaivius prieš objektus, esančius, be kita ko, Vakarų Ukrainoje, Lenkijos ir sąjungininkų orlaiviai pradėjo veikti mūsų oro erdvėje“, – paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė soctinkle X.
Ji teigė, kad „aktyvavo visas turimas pajėgas ir išteklius, budinčios naikintuvų poros buvo sukomplektuotos, o antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“.
Dvi valstybės Europoje, į kurias turi lygiuotis Lietuva ir pasirašyti visas įmanomas ir neįmanomas savitarpio pagalbos sutartis, įskaitant visus įmanomus ir neįmanomus planus, yra Lenkija ir Suomija.
Beje, penktadienį Lenkijos gynybos ministras pranešė, kad Lenkija pagal 100 mln. zlotų (24,49 mln. JAV dolerių) vertės sutartį užsakė 52 stebėjimo bepiločius orlaivius „FlyEye“, ir pridūrė, kad Lenkijos kariuomenės kuriama bepiločių orlaivių karinė inspekcija darbą pradės sausio mėnesį.
„Plėtosime bepiločių orlaivių pajėgas … visose srityse, kuriose gali veikti bepiločiai orlaiviai“, – pasirašydamas bepiločių orlaivių pirkimo sutartį sakė ministras Vladyslavas Kosiniakas-Kamyšas. Dronų inspekcija koordinuos bepiločių orlaivių naudojimo strategiją, taip pat suvienodins jų operatorių mokymą.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį pranešė, kad sulaikė specialiųjų operacijų pajėgų padalinio vadą, kaltinamą atskleidus Rusijos karinei žvalgybai GRU operacijų už priešo linijos planus. „Agresorių labiausiai domino žvalgybinė informacija apie Ukrainos specialiųjų pajėgų diversinius ir žvalgybinius reidus už fronto linijos Zaporožės, Chersono ir Krymo kryptimis“, – pranešė SBU.
„Kurmis“, turintis pulkininko leitenanto laipsnį, disponavo prieiga prie informacijos apie planuojamus maršrutus, ginklus ir taikinius, teigiama pranešime.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad Pchenjanas perdavė Maskvos kariuomenei tolimojo nuotolio raketų ir artilerijos sistemas, kurių dalis buvo perkelta į Rusijos Kursko sritį, kad būtų galima surengti puolimą, kuriame dalyvautų Šiaurės Korėjos kariai. Šalis-kalėjimas Rusijai pateikė apie 50 šalyje pagamintų 170 mm savaeigių haubicų M1989 ir 20 atnaujintų 240 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemų, kurios gali šaudyti standartinėmis ir valdomomis raketomis, sakoma vertinime, kuriuo pasidalijo „Financial Times“.
Naujos ginklų siuntos iš Šiaurės Korėjos žymi naujausią autoritarinės valstybės paramos Rusijos vykdomai invazijai į Ukrainą plėtrą.
Šią naktį, nežinia iš kur atsiradę dronai atakavo Kupolo elektromechanikos gamyklą Rusijos Federacijoje. Įmonėje gaminamos oro gynybos sistemos „Tor“, radarai ir kiti priešlėktuvinės gynybos komponentai.
Sudėtingiausia padėtis – rytų fronte Pokrovsko kryptyje. Rusai užspaudė Kurachovo, bet 33-ioji ukrainiečių brigada, po artilerijos ir dronų lietumi, laiko pozicijas.
Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui ir nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, ponui Titui N. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.
