Spalio 29 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos konferencija.
Joje dalyvavo bendrijos nariai iš įvairių Lietuvos miestų
Mažeikių, Plungės, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Lapteviečių brolijos.
Didžiausio dėmesio konferencijoje sulaukė LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas:
„Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje: istorija ir dabartis“, skirtas partizaninės kovos pradžios 80-osioms metinėms paminėti.
„Valstybės nepriklausomybę ir demokratines vertybes gynęs 1944–1953 m. ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje prasidėjo dar vykstant Antrajam pasauliniam karui 1944 m. vasarą.
Tai vienas ilgiausiai trukusių partizaninių karų Europoje XX a., nusinešęs tūkstančius gyvybių, jo pasekoje buvo įkalinta ir ištremta dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Pusę amžiaus, sovietinės okupacijos metais, šio karo įvykiai buvo tarsi tamsi dėmė Lietuvos istorijoje, pilna pramanų, iškraipymų, ideologizuotų vertinimų.
Tik atkūrus nepriklausomybę, tarsi mozaika dėliojasi objektyvus ir pilnas vaizdas.
Todėl ginkluoto pasipriešinimo tematika nėra praradusi svarbos, remdamiesi politinėmis, tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatomis, įvairius partizaninio karo klausimus, reikšmę iki šiol nagrinėja istorikai, politologai ir politikai“, – savo pranešime akcentavo LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.
1944 m. vasara Lietuvos istorijoje
1944 m. vasara Lietuvos istorijai yra lūžio akimirka, kai nacistinę okupaciją keitė sovietinė.
Su šiais įvykiais keitėsi ir lietuvių tautinio pasipriešinimo taktika ir būdai, buvo pereinama nuo neginkluoto pasipriešinimo naciams prie ginkluoto pasipriešinimo sovietams.
Pasak LGGRTC vadovo istoriko dr. A. Bubnio, kiekviena Lietuvoje vykusio partizaninio karo akimirka yra išskirtinis savo rengtumu, kovos metodais ir taktika.
Specifinė ir svarbi pasipriešinimo pradžia. Tuo metu dar tebevyko Sovietų Sąjungos–Vokietijos karas, kuris ir lėmė specifinius procesus Lietuvoje – prie partizanų būrių jungėsi ir vengiantys mobilizacijos vyrai.
Reikėjo sulaukti karo pabaigos, su kuria turėjo baigtis ir sovietų okupacija. Tuo metu kūrėsi vyko pirmosios ir atkaklios partizanų kautynės su sovietinių represinių struktūrų kariuomene.
O lietuvių rezistencinių organizacijų veiksmai šiuo laikotarpiu suvaidino svarbų vaidmenį buriant lietuvių patriotus tolesnei kovai ir kuriant organizacines pasipriešinimo struktūras.
1944 m. antroje pusėje susiformavo būsimų partizanų apygardų užuomazgos.
Renginio metu savo nuoširdumu ir žaismingumu sužavėjo prozininkės, vertėjos, Naujosios Sorbonos universitete įgijusios vaizduojamųjų menų diplomą, Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“ pristatymas.
Leidinyje tėvų, senelių praeities išgyvenimų perdavimas jaunajai kartai perduotas vizualizacijos būdu (komiksų pagalba).
Knyga išversta į 13 pasaulio kalbų.
LPKTB padėka „Už patriotinių vertybių ir istorinės atminties puoselėjimą šeimoje“ pagerbtas rašytojos tėtis Algimantas Stakėnas.
Jis buvo ne tik šios knygos veikėjas Algiukas, bet ir Tado Kazakevičiaus foto parodos „Pernykštis sniegas“, pristatytos Briuselyje, veikėjas.
Tokia pačia padėka apdovanotas ir LPKTB valdybos pirmininkas Stanislovas Ulinskas.
LPKTB nariai dėkingi LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorei Ramunei Driaučiūnaitei ir jos komandos darbuotojams už sudarytas puikias sąlygas susiburti tremtiniams iš visos Lietuvos.
Džiugu girdėti, kad kūrybiškai prisimenamas Lietuvos partizaninis karas už Laisvę. Prie lietuviškosios dvasios labai dera ir bendrijos pasirinktas seniausias lietuviškumo simbolis – Vytis (simboliškai vaizduojanti senąjį lietuvių dangaus ir žemės ryšio supratimą).