Laidiniai telefonai nemirė ir jų išnykimas tikrai nėra taip arti, kaip daugelis galvoja. Fiksuotuoju ryšiu Lietuvoje vis dar kas mėnesį pasinaudoja Klaipėdos miestui prilygstantis abonentų skaičius, o žmonių domėjimasis šia paslauga netgi aktyvesnis, nei prieš kelerius metus. Viena pagrindinių laidinio telefono išlikimo priežasčių įvardijama maloni nostalgija, tačiau „Telia“ specialistai taip pat linkę pabrėžti jo saugumo ir patikimumo aspektus.

„Žaibiškai populiarėjant mobiliajam ryšiui, manėme, kad laidinio telefono linijų tapimas muziejine relikvija tėra kelerių metų klausimas. Vis dėlto nepaisant naujų technologijų plėtros, fiksuoto ryšio paklausos kritimas nėra toks drastiškas, kaip buvo tikimasi. Mažėjanti, bet gana stabili naudojimosi statistika rodo, kad ši paslauga vis dar turi savo vietą rinkoje, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie vertina jos patikimumą ir paprastumą. Be to, laidinis telefonas šiandien vis dar aktualus ir todėl, kad gali padėti greičiau sulaukti pagalbos tarnybų bei išlaikyti ryšį su pasauliu, net ir įvykus stichinei nelaimei“, – teigia vyriausiasis „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius.

Renkasi vyresni vartotojai

Remiantis „Telia“ statistika, auksiniai laidinio telefono laikai liko jau seniai praeityje – iš 2001 m. bendrovės turėtų 1,2 mln. abonentų šiandien teliko tik maždaug 167 tūkst. Kita vertus, tai nėra toks mažas skaičius, o patys fiksuotojo ryšio klientai yra gana ištikimi ir bėgant metams nelinkę atsisakyti paslaugos. Nors vartotojų amžiaus grupėje vyksta ryškūs pokyčiai, nuo 2017 m. abonentų kasmet sumažėja tik maždaug dešimtadaliu.

2024 m. duomenimis, 59 proc. laidinius telefonus naudojančių vartotojų yra vyresni, nei 70 m., nors prieš šešerius metus šios amžiaus grupės dalis siekė tik 39 proc. Tai rodo, jog fiksuotasis ryšys šiandien aktualiausias senjorams, kuriems jo veikimas galimai yra priimtinesnis, nei išmaniojo ar mobiliojo telefono. Kitaip nei minėti įrenginiai, laidinis telefonas neturi sunkiai perprantamų meniu punktų, jo nereikia įkrauti ir nėra pavojaus pamesti.

„Vartotojams taip pat ne paskutiniu smuiku groja nostalgijos faktorius. Žmonės prisimena, kai prieš daugelį metų laidiniu telefonu kvietė dabartinę antrąją pusę į pasimatymą, skambino Kalėdų seneliui ar teiravosi orų prognozės. Dalis jų taip pat turi tradiciją per šventes laidiniu telefonu sveikinti artimuosius, o kai kuriems šis prietaisas yra lyg židinys – jaukią atmosferą kurianti namų detalė, nors ir neatliekanti praktiškos funkcijos“, – tebesitęsiančio laidinio telefono gyvavimo priežastis vardina T. Grinevičius.

Nedidelė suma už ramybę

Specialistas pirštu beda ir kitą besikeičiančią fiksuotojo ryšio tendencija – pokalbių laiką. Dar 2018 m. su laidinio telefonu rageliu klientai vidutiniškai praleisdavo 5,5 val. per mėnesį, o šiomis dienomis rageliai didžiąją dalį laiko tiesiog renka dulkes, nes 2024 m. vidutinė pokalbių trukmė neviršija net pusvalandžio.

„Taip smarkiai sumažėjusį fiksuotojo ryšio poreikį galima paaiškinti tuo, jog laidinis telefonas šiandien tarnauja ne kaip visavertis komunikacijos kanalas, o veikiau kaip avarinė ryšio priemonė. Prieš porą savaičių praūžusi audra, nutraukusi elektros tiekimą tūkstančiams vartotojų, labai vaizdžiai pademonstravo, kaip vos per kelias valandas mūsų išmanusis gali virsti paprasčiausia „plyta“. Tuo metu seniesiems analoginiams laidiniams telefonams gali pakakti su signalu per telefono liniją ateinančio impulso, todėl jie gali puikiai veikti net tada, kai dėl stichinės nelaimės mūsų namuose dingsta elektra“, – aiškina „Telia“ atstovas.

Prie sumažėjusių linijų atsisakymo greičių prisideda ir tai, kad laidinio telefono turėjimas nėra ypač didelė finansinė našta. Šios paslaugos kaina prasideda nuo septynių eurų per mėnesį, o tam tikrų socialinių grupių atstovams ji gali būti ir dar mažesnė. Tikėtina, jog vartotojai tai vertina kaip protingą investiciją į savo saugumą ir dėl to neskuba atsisakyti linijos, nors jos kasdieniame gyvenime ir nenaudoja.

Pasitarnauja patekus į nelaimę

Kviečiant specialiąsias tarnybas, Bendrojo pagalbos centro darbuotojams neretai dideliu iššūkiu tampa pagalbos prašančiojo adreso išsiaiškinimas. Stresinėje situacijoje atsidūręs žmogus gali nesugebėti tiksliai nupasakoti ar paprasčiausiai nespėti pasakyti savo buvimo vietos. Tokiu atveju dispečeriams į pagalbą tenka pasitelkti technologijas, o čia savo pranašumą prieš modernius išmaniuosius netikėtai pademonstruoja senas geras laidinis telefonas.

„Skambinant iš mobiliojo telefono aparato, skambinančiojo vieta nustatoma pagal mobiliojo ryšio bokštus. Šis lokacijos nustatymo būdas yra pakankamai tikslus, nes jo paklaida svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių metrų, tačiau tankiai apgyvendintuose miestų rajonuose tai gali lemti dešimtis ar net šimtus skirtingų būstų, kuriuos gelbėtojams teks patikrinti, bandant surasti nelaimėlį. Laidinio telefono atveju viskas paprasčiau – dispečeris visada mato tikslų skambinančiojo adresą, todėl vykstant gelbėti žmogaus, pagalbos tarnyboms nereikia gaišti gyvybę kainuoti galinčių minučių“, – netikėtą fiksuotojo ryšio privalumą primena ekspertas.

Grinevičius taip pat prideda, kad laidinio telefono linija, jeigu ji yra atvesta, praverčia ir nuošaliose bei kitose nuo prasto mobiliojo telefono ryšio kenčiančiose vietovėse. Kitaip nei mobiliojo ryšio atveju, laidu keliaujančio signalo neslopina storos sienos, medžiai, krituliai ir kiti dažnai pasitaikantys trukdžiai, todėl prireikus pagalbos, žmonės gali būti tikri, kad bet kada pavyks prisiskambinti artimiesiems ar Bendrajam pagalbos centrui.