Seimo Pirmininkė: NATO susitikimas – galimybė žodžius paversti veiksmais

Liepos 9 d. Vašingtone, susitikusi su NATO parlamentų pirmininkais Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad tokio formato susitikimai stiprina kolektyvinį euroatlantinio regiono saugumo ir stabilumo įsipareigojimą. O šis Viršūnių susitikimas yra istorinė galimybė žodžius paversti veiksmais, t. y. sprendimai turi atspindėti nepajudinamą požiūrį į atgrasymą ir gynybą, paramą Ukrainai ir strateginį atsaką į pasaulines grėsmes.

Pirmą kartą NATO istorijoje toks susitikimas Seimo Pirmininkės iniciatyva pernai vyko Vilniuje, JAV tęsia tradiciją.

Pasak Seimo Pirmininkės, šalyse kaip Lietuva, kuri yra NATO rytiniame flange, neatidėliotinas atgrasymas ir gynyba yra ne tik sąvokos, bet ir realybė. Ir nors nacionaliniu mastu šalis daro viską, ką gali, kad sustiprintų gynybą, būtina sąjungininkų parama, kuri apsaugotų ne tik Lietuvą, bet taip pat NATO ir viską, kam ši organizacija atstovauja.

„Gynybai reikia finansinių investicijų. Parlamentų pareiga – parodyti savo piliečiams, kad išlaidos gynybai yra investicija, o ne tik išlaidos. Lietuvoje jau peržengėme 3 proc. ribą. Tikimės, kad ir kiti sąjungininkai sparčiai didins savo finansavimą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Kadangi NATO vienija technologiškai ir pramoniniu požiūriu pažangiausias pasaulio šalis, turi visas priemones plėtoti pajėgumą ir atgrasyti, Seimo Pirmininkė įsitikinusi, jog: „Viršūnių susitikime privalome paskelbti gynybos pramonės įsipareigojimą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, siųsti paklausos signalą pramonės šakoms ir skatinti gynybos pramonės bendradarbiavimą su savo partneriais.“

Kolegoms iš kitų NATO valstybių parlamentų V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia lieka Ukrainos tema.

„Kol rinkomės į Viršūnių susitikimą, intensyviai apšaudydama Ukrainos miestus Rusija pataikė į vaikų ligoninę. Jau pustrečių metų ji sistemingai bando kurti vadinamąjį russkij mir, kuriame normalu, kad mamos savo vaikų ieško po griuvėsiais. Todėl privalome išsikelti savo tikslus, prioritetus ir veikti“, – ragino Lietuvos parlamento vadovė ir pateikė svarbiausius žingsnius.

Visų pirma, suteikime Ukrainai oro gynybą, kad ji turėtų tai, ko reikia civiliams, ligoninėms, svarbiai infrastruktūrai apsaugoti.

Antra, Ukraina turi laiku gauti visą reikalingą karinę paramą. Ji turėtų būti teikiama be jokių sąlygų ar apribojimų. Ukraina turi suverenią teisę gintis pagal tarptautinę teisę, atremti atakas tiek iš Rusijos, tiek iš jos užimtų teritorijų.

Trečia, Ukraina turi užsitikrinti savo vietą Europos Sąjungoje ir NATO.

Ketvirta, atsakingi už šį karą turi būti patraukti atsakomybėn. Teisingumas reikalauja kompensacijų už milžinišką žalą, padarytą Ukrainos valstybei, ekonomikai, infrastruktūrai ir, svarbiausia, žmonėms.

„Siekdami užtikrinti tarptautinį saugumą, turime dirbti kartu su panašiai mąstančiomis šalimis, gilinti bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų partneriais, ugdyti atsparumą kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms, plėtoti gynybos pramonės bendradarbiavimą. Trumpai tariant, stipri, vieninga ir gerai finansuojama NATO, įskaitant Ukrainą joje, ir bendradarbiavimas su kitomis demokratinėmis valstybėmis, yra geriausias kelias į taiką ir stabilumą už Atlanto ir visame pasaulyje. Šiuo požiūriu šis NATO viršūnių susitikimas yra labai svarbus“, – pasisakymą Vašingtone baigė Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen..