Šiandien Kauno apygardos teismas nuteisė M. Sinkevičių už piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą ir svetimo turto pasisavinimą, praneša Kauno apygardos teismas.Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad M. Sinkevičius nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas išvengti asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokant sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skirtas lėšas, nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 16 vnt.
Tarybos nario M. Sinkevičiaus išmokų avanso apyskaitų“ (toliau – išmokų avanso apyskaitos) juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie dalį patirtų padidintų išlaidų, nesusijusių su tarybos nario veikla ryšių paslaugoms, į kurias įtraukė mėnesinį mokestį už AB „Telia Lietuva“ suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės realiai naudoto abonentinio numerio išlaidas, mėnesinį mokestį už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytų televizorių išlaidas. Minėtus dokumentus pateikė Jonavos rajono administracijai, siekdamas pagrįsti avansu gautą išmoką, skirtą išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos. Tokiu būdu jis piktnaudžiaudamas tarybos nario tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti avansu minėtas išmokas, klastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, pasisavino Jonavos rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą –1487,62 Eur.
Dėl tokių ilgai trukusių jo veiksmų Jonavos rajono savivaldybės administracija bei valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe, sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodė, kad sąskaitas ir čekius su jo kaip tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti jis teikė pagal konkretaus laikotarpio reglamentą, „Telia“ mobiliojo ryšio abonementiniu numeriu naudojosi visos kadencijos metu asmeniškai, o sutuoktinei juo tik leido pasinaudoti išskirtiniais atvejais, grįžęs iš darbo, jai būnant vaiko priežiūros atostogose.
Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir spręsdamas kaltės klausimą jais nesivadovavo, nes jo parodymus paneigė ir jo kaltę patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinkti bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti objektyvūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys įrodymai. Byloje surinktų įrodymų nuosekli analizė parodė, kad mobiliojo ryšio abonento numeriu, nepaisant to, jog jis registruotas kaltinamojo vardu, nusikaltimų padarymo laikotarpiu naudojosi ne M. Sinkevičius, bet jo sutuoktinė.
M. Sinkevičius pripažino, kad teikdamas išmokų avanso apyskaitą, jis įtraukė kaip su tarybos nario veikla susijusias išlaidas mėnesio mokestį už dviejų televizorių „Samsung“ įsigijimą išsimokėtinai, kurie naudojami jo namuose ir jais naudojamasi asmeniniams šeimos poreikiams, ir už „Telia Play“ internetinės televizijos paslaugas, kurios taip pat teikiamos jo namuose asmeniniams poreikiams, tačiau pažymėjo, kad šias išlaidas įtraukė per klaidą ir neapsižiūrėjimą, nesiekdamas pasisavinti Jonavos rajono savivaldybei priklausančių lėšų ar piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Tačiau teismas klaidos tikimybę atmetė, nes išlaidos į 2022 m. IV ketv. tarybos nario išmokų avanso apyskaitą kaltinamojo buvo įtrauktos ne vieną kartą, o du kartus, pagal dvi atskiras AB „Telia Lietuva“ PVM sąskaitas-faktūras. Taigi, tai nebuvo vienkartinio pobūdžio veiksmas, kuris leistų spręsti, jog išlaidos kaltinamojo galėjo būti įtrauktos per neapsižiūrėjimą, bet sisteminis veiksmas.
Be to, kaltinamasis sąskaitas teikdavo kaip išlaidas pagrindžiančius dokumentus prie išmokų avanso apyskaitų, kuriose prie kitų išlaidųkiekviena kartą aiškiai išskirdavo tik lėšas už ryšių paslaugas ir šių avanso apyskaitose nurodytų išlaidų bendra suma su kitomis išlaidomis iš esmės sutapdavo ar buvo panašios su jam avansu išmokėta tarybos nario išmoka, kurią buvo būtina pagrįsti.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas įvertino tai, kad kaltinamasis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, dirba ir gauna pajamas. M. Sinkevičiaus atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Atsižvelgęs į visas kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, teismas nusprendė už nusikaltimus M. Sinkevičiui paskirti sankcijose numatytas bausmių rūšis – baudas ir skyrė jam galutinę subendrintą 12 500 Eur baudą, kurią jis turės sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tai pat teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas 3 metus.
Tokia viešųjų teisių atėmimo trukmė nustatyta įvertinus tai, jog M. Sinkevičius gera valia atlygino valstybei padarytą turtinę žalą, kuri nėra itin didelė, jis teisiamas pirmą kartą ir charakterizuojamas vien tik teigiamai, buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
„Tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas sudarys galimybę jam padaryti pertrauką su viešuoju administravimu susijusioje darbinėje veikloje ir iš naujo įvertinti šios veiklos prasmingumą, ir reikšmingumą savo gyvenime“ – rašoma teismo nuosprendyje.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jis veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.
Įvertinus tai, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyta aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje prašymų pakeisti kaltinimą nebuvo gauta, dėl jos taikymo prokuroras prašė tik baigiamųjų kalbų metu, siekiant nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą ir išvengti nepagrįsto jo teisinės padėties pasunkinimo, prokuroro prašoma pripažinti atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog kaltinamasis veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, M. Sinkevičiaus atžvilgiu nebuvo taikoma.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
