Strateginės aplinkybės

Emanuelis Makronas vėl sėdo ant kovos žirgo. Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad svarsto galimybę įvesti sausumos pajėgas į Ukrainą, jei Rusijos kariuomenė pralaužtų fronto liniją.

„Prancūzija yra šalis, kuri vykdė karines intervencijas, taip pat ir neseniai. Keletą tūkstančių karių dislokavome Sahelyje (regionas Afrikoje), kad kovotume su terorizmu, galinčiu kelti mums grėsmę.

Tai darėme suverenių valstybių prašymu. Jei rusai būtų prasiveržę pro fronto liniją, jei būtų buvęs Ukrainos prašymas – o šiandien tokio prašymo nėra – mes teisėtai turėtume kelti šį klausimą“, – teigė prancūzų lyderis leidiniui „The Economist“.

Makronas Vakarų politikams užmynė ant skausmingos nuospaudos, primindamas, jog 2022 vasarą šių šalių sprendimų priėmėjai atsisakė tiekti Ukrainai tankus, lėktuvus ir kitą sunkią ginkluotę, tačiau šiandien tai vyksta pilnu tempu. Todėl nereikėtų atmesti ir būtinybės dislokuoti pajėgas Ukrainoje.

Mes apie priešakinės ginkluotės tiekimą Ukrainai kalbėjome nuo pat pirmos invazijos dienos. Nuo tos pačios dienos nenuilsdami raginome ir raginame dislokuoti taikdariškas, gynybines, medicinines, humanitarinių koridorių pagalbos misijas Ukrainoje ir saugoti miestus, civilių, vaikų, motinų gyvybes nuo masinių žudynių.

Tą juk deklaruoja vakarietiško gyvenimo vertybės. Esame tikri, jog NATO narių dalyvavimas Ukrainos karo veiksmuose neišvengiamas.

Nenorime vaidinti pranašų ir skelbti, jog raginame savo šalies piliečius siųsti į mirtį Ukrainoje, tačiau mūsų, kolektyvinių Vakarų įsikišimas paprasčiausiai neišvengiamas. Jei ordos nesustabdysime dabar – ją teks stabdyti savo namuose.

Prancūzijos vadovas tuo pačiu pabrėžė, kad Putinas neturėtų manyti, kad tai tik žodžiai. „Nemanykite, kad mes sustosime, jei jūs nesustosite“, – pabrėžė Makronas.

Emanuelis Makronas, matydamas lyderystės Europoje vakuumą, didina Prancūzijos įtaką. Ne veltui primenamos karinės misijos, šalies interesai, pagalba partneriams. Paryžius tuo teigia, kad Vakarai turi ne tik vienintelę pasaulio „policininkę“ – JAV.

Tuo tarpu Volodymyras Zelenskis be reikalo atsisako arba tyli, reaguodamas į tokius pareiškimus. Noras „susitvarkyti patiems“ ir savarankiškai įveikti priešą šiuo atveju nėra racionalus, o veikiau siekis įeiti į istoriją kaip 21 amžiaus Leonidui.

Mūsų matymu, tiesiog būtina skatinti ir kviesti NATO šalių dalyvavimą misijose Ukrainoje. Tai ir tik tai išgelbėtų ukrainiečių gyvybes.

Kremlius jau sureagavo į Paryžiaus ėjimą, pareikšdamas, kad Ukrainoje jau yra 1 500 Prancūzijos karių, pagrasindamas nedelsiant smogti užsienio kovotojams.

Tik nedrebinkim kinkų. Kas bus, jei NATO šalys įsivels į ordos sulaikymo ir išvalymo misiją? Nieko nebus. Jokio branduolinio, jokio Trečiojo pasaulinio nebus. Metas tai visiems suvokti ir nustoti leisti galvažudžiams terorizuoti visa pasaulį.

Reaguodama į Paryžiaus pareiškimus, Rusijos FSB ant scenos užkėlė naują klouną – išgalvoto judėjimo „Kita Ukraina“ vadovą Viktorą Medvedčiuką.

Pastarasis pareiškė, kad JAV stumia Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją ir Prancūzijos gyventojus „į karo ugnį“. Šįkart FSB psichoperantai surezgė prastą tekstelį, kuriame akcentuojamas Vašingtono noras mesti į ugnį europiečius ir pelnytis iš jų mirčių.

JAV politika prilyginta Musolinio fašizmui, vadovaujantis principu – „mano draugams – viskas, mano priešams – įstatymas“.

Nevykusių kliedesių rinkinys, kuriame visos žinutės – politinė šizofrenija, išskyrus vieną: grasinimus Baltijos šalims, Vokietijai, Lenkijai ir prancūzams. Tai beveik atviras Maskvos grasinimas karu, šįkart ne tik Rytų Europos kaimynėms, bet ir Vokietijai.

Kas turite draugų Vokietijos politikų tarpe, nusiųskit šią žinutę, kad ji pasiektų politinę virpančio Šolco aplinką. Kas geriau – raketų „Taurus“ pagalba Ukrainai ar „Taurus“ lekiančios į Vokietijos miestus užplūdusią ordą?

Reikšmingi postūmiai

Gruzijoje tęsiasi riaušės dėl „užsienio agento“ įstatymo projekto, kuris nukopijuotas nuo analogiško Rusijos dūmos įstatymo.

Tbilisio centre policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką, keli žmonės buvo sužeisti. ES perspėja, kad tokie veiksmai gali pakenkti Tbilisio ketinimams prisijungti prie bloko. Vakar JAV pareiškė, kad įstatymo projektas kelia grėsmę žodžio laisvei.

Gruzija žingsnis po žingsnio dreifuoja Maskovijos link.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikuoja JAV požiūrį, teigiantį kad neverta griauti tiltų su Putinu. „Nustokite žiūrėti į Ukrainą per santykių su Rusija prizmę. Žinau, kad vis dar vyrauja nuomonė, jog bet kokia šio karo baigtimi JAV bus priverstos palaikyti santykius su Rusija, todėl neturėtų „deginti tiltų“, teigia ministras.

D. Kuleba klausia, kokių santykių su Putinu, kurio tikslas vienintelis – karas, siekia JAV.

Ukrainos ministras visiškai teisus. Vašingtonas vis dar naiviai tikisi, jog Putinas kažkada pasisotins, kažkada nurims ir sustos. Tada derėsis ir bus sukalbamas.

Deja, tai neįvyks nei dabar, nei vėliau, nei Putiną pakeitus Putinu Nr. 2. Karą tęsia ne Putinas. Kariauja ir žudyti bei miestų griauti su didžiuliu užsidegimu veržiasi jau šimtai tūkstančių Rusijos piliečių.

Orda pati nesustos. Šiaurės Osetijos ar Krymo blickrygas nepasikartos. Rusija pradėjo žygį į Vakarus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pasiūlė sukurti ES „sunkiąją brigadą“, kuri leistų greitai reaguoti į bet kokias grėsmes Europai.

Ministras pažymėjo, kad ES neužtenka vien sankcijų Rusijai, reikia didinti pastangas gynybos, kibernetinio saugumo ir „kieto“ atgrasymo pajėgumų kūrimo srityse.

Labai teisingas požiūris, kalbant apie specialios paskirties pajėgų kūrimą Europoje. Tačiau ir vėl – tai tik kalbos. Kada ant politinės scenos matysime politikus, kurie žino, kaip žodžius paversti kūnu, o ne tik penu portalų antraštėmis?

Veiksmai ant žemės

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo Vadimo Skibytskio teigimu, Rusija ruošiasi pulti Charkovo ir Sumų regionus. Manoma, kad puolimas numatytas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Sudėtingiausia padėtis Avdijevkos kryptyje, čia rusai, užėmę Očeretino, didina pleištą ir stumiasi pirmyn.

Vakar fronto linijoje įvyko 94 susirėmimai.

Skelbiama, jog laukianti JAV paramos Ukrainos kariuomenė po truputį traukiasi. Po uraganine rusų ugnim sunkiai sekasi įrengti įtvirtinimus. Nors šiems įtvirtinimams skirtas beveik milijardas eurų, ukrainiečių gynėjai esą teigia, kad tokius įrenginius reikėjo statyti pernai, kai Ukraina turėjo pranašumą mūšio lauke.

Nors užsienio žiniasklaida skelbia, kad Ukraina visiškai neturi gynybos linijų užnugaryje, jos iš tiesų egzistuoja. Tačiau kur kas toliau – šalies gilumoje.

Lietuvoje

Nagų kramtymo metas. Ką daryti? Kur gyventi? Kur atostogauti? O gal iš viso išsikraustyti?

Geriausia būtų turėti butą Vilniuje, sodybą Molėtų rajone prie ežero, vilą Alikantėje, nu… ir būstą Nidoje arba atostogų namą Kunigiškėse. O ką – negerai? Juk tai investicija.

Jei turi bent kiek kvėpuojantį verslą – nusiperki namą Palangoj arba butą Nidoj, arba Tenerifėj, tai ir gyveni ten… kartais savaitgaliais arba vasarą maks dvi savaites.

Bet jei dabar parduoti namą Palangoj, galima būtų nusipirkti du namus Ispanijoje, arba tris butus Italijoje. Bet, bliamba, niekas dabar namų „už brangiai“ nebeperka, nes visi bijo karo.

O kaip, įdomu, būtų našiausia išlaikyt tuos tris butus užsieny, kad jie neštų pelną, nes blogiausiu atveju, būtų kas išlaiko, kai sakant – finansinė pagalvė ir nereiktų nagų kramtyt vietoj jūros gėrybių su geru vynu? Todėl reikia dar labai gerai pasiguglint, pasiskaičiuot, kad nepadaryt kokios nors klaidos ir neprašaut su šaibom.

Būtų mūsų valia – mes kiekvienam Lietuvos gyventojui padovanotumėm po milijoną, kad galėtų susipirkt vilas ir butus visose norimose pasaulio vietose ir duotis po jas visas ratais-kvadratais. Tik ar ramybės po to padaugės? Ar kaip tik – vargo? O rūpesčio? Kas viską visur kuops, nuomos, prižiūrės? Kas saugos?

Kitas dalykas – visi minėti daiktai ramybės ir stabilumo neatneša, o kartais sugadina nervų sistemą, sutrikdo miegą ir sugadina sveikatą. O svarbiausia – žudo laiką. O laikas – gyvenimas. Jūsų ir visų mūsų gyvenimas. Jis nėra labai ilgas ir skirtas tik skaičiavimams ir pergyvenimams, kas-kur-kiek pabrango ar nuvertėjo, ir ką būūūūūtina pirkt. Staigiai! Kad nepavėluotum

Mes visi viską turim. Tiek, kiek žmogui reikia, ir kur kas daugiau. Nekurkime problemų ir nedidinkime streso patys sau. Tiesiog gyvenkime. Būkime čia ir dabar. O visu kitu jau ir taip yra pasirūpinta.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.