Po rekordinių balandžio karščių sugrįžus žiemiškiems orams ir dieną likus tik keliems laipsniams šilumos, o naktimis temometro stulpeliams vietomis krentant žemiau nulinės padalos, dalis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną.

Šildymą įgungė Marijampolė, jos pavyzdžiu pasekė Kėdainiai, Rokiškis, Kupiškis ir kai kurie kiti miestai.

Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje šildymo sezonas nebuvo nutrauktas.

Dalis šildymo sezoną pabaigusio Vilniaus miesto gyventojų suderimo, ar namuose bei įstaigose nesušals. Vilniaus miesto savivaldybė, pradžioje neketinusi jungti šildymo, šį sprendimą pakeitė. Tad šiluma sugrįžta ir į sostinės gyventojų namus bei biurus.

Šildymo sezono skelbimas tampa atgyvena?

Šis šildymo sezonas, palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių  šildymo sąskaitos  gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu, teigiama Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime.

Asociacijos teigimu, įprastai šildymo sezonas Lietuvoje trunka apie 6 mėnesius: prasideda spalio viduryje ir baigiasi balandžio antroje pusėje, bet pasitaiko ir išimčių kuomet užsitęsia iki gegužės pradžios. Sprendimą baigti šildymo sezoną priima miesto savivaldybė, atsižvelgdama į lauko oro temperatūrą ir tolesnių periodų prognozes. Šiemet kai kurios savivaldybės jau buvo apsisprendusios baigti šildymą, tačiau ir vėl atvėsus orams suskubo atšaukti nutarimus ir vėl tęsti šilumos tiekimą pastatams, kad gyventojams būtų užtikrintos higienos ir komforto sąlygos.

Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas –  tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė iš esmės pasikeitus šildymo technologijoms. Pažymėtina, kad nors šildymo sezonas ir baigiasi, tačiau šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, nes karšto vandens ruošimo procesas nenutrūksta. Tad namo valdytojai gali įjungti ar išjungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia dauguma bendraturčių arba ir be šildymo palaikomos higienos normos gyvenamosiose patalpose.