Seimas po svarstymo pritarė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektui ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
Apvalinama būtų į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – būtų apvalinama iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Dėl svarstomo apvalinimo daugeliu atvejų nebebūtų poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau, pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, 1 ir 2 ct išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.
M. Lingė pažymi, kad apvalinimo nauda yra abipusė. Pasak jo, šį metodą taiko tokios euro zonos šalys kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija. „Jau yra išbandyta ir praktikoje įsitikinta, kad apvalinimo efektas yra neutralus, susibalansuoja vieną kartą vienos pusės naudai, kitą kartą kitos pusės naudai. Kad infliacijai tai taip pat neturės įtakos, pastebi ir Europos Komisija“, − Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.
Pagal svarstomą projektą, apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis sumoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; mokesčiams ir kt.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.
Projekto rengėjai aiškina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).
Verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.
Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
