Praėjusią savaitę technologijų gigantai, įskaitant „Microsoft“, „Meta“, „Google“, „Amazon“, „X“, „OpenAI“ ir „TikTok“ paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti pavojų, kad dirbtinis protas sutrikdys šių metų rinkimus JAV.
Susitarimu siekiama pažaboti dirbtinio proto sukurtas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, kurie gali suklaidinti rinkėjus apie kandidatus ar balsavimo procesą.
Visgi, kol kas didele galvos skausmu išlieka ir milijardai visuomeninius tinklus užplūdusių dirbtinio proto sukurtų netikrų visuomeninių (socialinių) tinklų paskyrų.
Kaip rodo „Facebook“ statistika, kasmet tokių paskyrų pašalinama net keli milijardai, o šios problemos niekaip nepavyksta pažaboti ir visiems kitiems visuomeniniams tinklams.
„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro žinovai pateikia penkis žingsnius, kaip atpažinti netikras paskyras ir nuo jų nenukentėti.
„Facebook“ ir „Instagram“ valdanti „Meta“ jau ne vienerius metus skundžiasi, kad į pagalbą kuriant netikras paskyras sukčiams vis dažniau ateina ir dirbtinis protas (DI).
DI sugeneruoja tikroviškai atrodančias nuotraukas, asmeninius įrašus ir kitas žinias, todėl ant jo kabliuko kartais užkimba net ir įgudę asmenys.
Tyrimas nustatė, kad 2022 m. tokias DI kurtas paskyras naudojo daugiau nei du trečdaliai grupuočių.
„Netikros paskyros gali kėsintis į vaikus, bandyti įvilioti į finansines piramides, skleisti dezinformaciją ar tiesiog tyliai rinkti privačius duomenis didesniems nusikaltimams.
Tačiau atpažinti padirbtas paskyras nėra neįmanoma.
Svarbiausia akylai išnagrinėti jų skelbiamas asmenines žinias, patikrinti ryšius su kitomis paskyromis ir paieškoti žinių apie juos kituose šaltiniuose“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.
Atlikite greitą paskyros „skrodimą“
Iš nepažįstamo asmens gavus privačią žinutę ar prašymą priimti į draugus, reikia susilaikyti nuo bet kokių aktyvių veiksmų.
Pirmiausia patartina atsidaryti jo paskyrą ir paieškoti įprastų melagingą tapatybę išduodančių veiksmų. Dėmesį reikėtų nukreipti į paskyros sukūrimo datą, išsilavinimą ir darbovietę.
„Jei sukčius prisistato žinomu žmogumi ar įmone, šalia jo paskyros vardo „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir „TikTok“ reikėtų ieškoti mėlynos varnelės.
Ji reiškia, kad asmens tapatybė buvo patikrinta ir paskyra iš tiesų priklauso jam.
Kartu su jos nebuvimu, apgavystę gali išduoti „šviežia“ paskyros sukūrimo data ir tarpusavyje nederantys paskyros duomenys.
Pavyzdžiui, nurodytas vyresnis amžius ir paskyros nuotraukoje matomas jaunas žmogus ar biografijoje esanti itin aukštos darbo pareigos žinomoje įmonėje ir visai kitoje pasaulio pusėje esanti gyvenamoji vieta“, – įspėja I. Bimbirytė-Yun.
Apgavikams koją pakišti gali ir jų „Facebook“ paskyros nuoroda. Dažnai norėdami tą pačią paskyrą panaudoti naujoms nelegalioms veikloms, nusikaltėliai gali pakeisti jos paskyros vardą.
Deja, to nepakanka, kad vartotojo vardas pasikeistų paskyros internetinėje nuorodoje, todėl vardo nesutapimas paskyroje ir naršyklės URL eilutėje yra labai rimta raudona vėliavėlė.

Panagrinėkite skelbiamą turinį
Pastaruoju metu visuomeniniams tinklams pabrėžiant paskyros sukūrimo datą kaip patikimumo rodiklį, piktavaliai vis dažniau supirkinėja nebenaudojamus seniai sukurtas paskyras, todėl pasikliauti vien tik paskyros amžiumi nėra geras sprendimas.
Alternatyviu vartotojo patikimumo įrodymu gali tapti paskyroje skelbiamas turinys.
Apie apgavystę gali byloti arba itin menkas aktyvumas, arba daug neseniai vienas po kito paskelbtų įrašų, kurių tekstai atrodo rašyti roboto, o jų iliustracijos – nesutampa su vartotojo paskyros atvaizdu.
Tikrinkite sąsajas su kitais asmenimis
Norėdami sustiprinti paskyros legitimumo įspūdį, kibernetiniai verteivos taip pat neretai pasistengia pasididinti sekėjų skaičių.
Kadangi rezultato reikia greitai, sekėjai yra ne organiškai surenkami, o elementariai nusiperkami internete.
Tą labai aiškiai išduoda tokie paradoksai, kai apsimetėlis dedasi lietuviu, tačiau draugų ar sekėjų sąraše turi tik kelis lietuvius, o visi kiti likę asmenys yra akivaizdžiai kilę iš Azijos ar Afrikos šalių.
Visgi, netikrų paskyrų kūrėjai, siekdami atrodyti kuo įtikinamiau, jums priėmus kvietimą draugauti, po to jį gali išsiųsti ir jūsų draugams, taip gali susidaryti padėtį, kai jums tikrinant paskyros tikrumą, matote ir bendrų draugų.
Tad jeigu jau turite įtarimų, kad paskyra yra netikra, tai praneškite apie tai visuomeninio tinklo bendriems draugams.
Paieškokite daugiau žinių internete
Šiuolaikinio žmogaus skaitmeninę tapatybę sudaro duomenys labai įvairiuose žinių ištekliuose.
Tai gali būti skirtingų visuomeninių tinklų paskyros, paminėjimai darbovietės ar nevyriausybinių organizacijų svetainėse, įrašai atvirai prieinamuose registrų duomenų bazėse.
„Kilus įtarimui, galimo apsimetėlio vardą galima nukopijuoti ir įklijuoti „Google“ paieškos laukelyje.
Jei apart vienos visuomeninio tinklo paskyros internete nėra jokių kitų šio asmens paminėjimų, vargu, ar toks žmogus iš tiesų egzistuoja.
Kita vertus, nusikaltėlis gali naudoti vogtą tapatybę, todėl radus daugiau įrašų internete, aferos scenarijaus iškart nereikėtų atmesti.
Tokiu atveju į surastas žinias verta geriau įsigilinti, sutikrinant, ar minimo asmens atvaizdas bei veikla atitinka į mus besikreipusio asmens paskyrą ir prašymus“, – pabrėžia pašnekovė.
Nepasiduokite spaudimui
Net jeigu įtartinas paskyra praeina visus minėtus filtrus, vis tiek išlieka tam tikras apgavystės pavojus.
Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens elgesį, bendraujant su jumis. Apsimetėliai prekes ar paslaugas dažnai siūlo labai įkyriai ir pabrėžia pasiūlymo laikinumą.
O jei rašoma pažinties tikslais, besimezgančius santykius siekiama vystyti labai greitai. Tokioje padėtyje svarbu atsispirti galimo apgaviko spaudimui.
Tikėtina, kad matydama jūsų „atšalimą“ kita pusė pasiduos pirmoji ir šį laiką bus linkusi investuoti naujų aukų paieškai.
„Vis dėlto susidūrus su netikra paskyra svarbu ne tik nepasiduoti jo įtakai, bet ir pasistengti, kad jis nepakenktų mažiau pastabiems žmonėms ir būtų kuo greičiau užblokuotas.
Tą galima padaryti vartotojo paskyros puslapyje paspaudus tris taškus ir atsidariusiame meniu pasirinkus raportavimo arba angliškai „Report“ funkciją.
Kadangi tas pats nusikaltėlis, susikūręs naują paskyrą, į jus taikytis gali ir vėliau, „Instagram“ leidžia užblokuoti ir būsimus ar kitus jo turimus profilius – meniu tereikia spustelėti pasirinkimą „Block the account and other accounts they may have/create“, – pataria žinovė.
„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro žinovė pataria nepamiršti ir savo atžalų. Vaikai paprastai neturi pakankamai kritinio mąstymo, kad sugebėtų atskirti tikras paskyras nuo padirbtų, todėl jų veiklą visuomeninėje erdvėje turėtų prižiūrėti tėvai.
„Instagram“ jau kurį laiką siūlo keletą funkcijų, kurios leidžia sekti vaiko gyvenimą visuomeninėje erdvėje.
Visų pirma, vienas iš tėvų „Instagram“ nustatymų „Supervision“ skiltyje į vaiko paskyrą gali nusiųsti kvietimą priežiūrai.
Patvirtinus kvietimą, globėjai savo „Instagram“ paskyroje gali matyti, kiek laiko visuomeniniame tinkle praleidžia per dieną, kokius profilius seka ir kas seka jį.
Taip pat labai svarbu nustatyti tinkamus privatumo nustatymus ir idealiu atveju profilis nebus viešas.
Analogišką veikimą siūlo ir „TikTok“. Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau valdyti, koks turinys jiems gali būti rodomas ir kas jiems gali siųsti žinutes.