Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praneša, kad nacionalinių ir regioninių parkų pažintinius bei mokomuosius takus vis gausiau lanko keliautojai.
Tai fiksuoja ir takuose įrengti specialūs lankytojų srautų skaičiuotuvai. Lankomiausi praėjusiais metais buvo Litorinos, Arlaviškių kadagių slėnio ir Šeirės pažintiniai takai.
Litorinos pažintinio tako fragmente prie gamtos paminklo „Olando kepurės“ pernai užfiksuota 417 tūkst. lankytojų.
Daugiausia jų apsilankė liepos mėnesį – 83,1 tūkst., o mažiausiai gruodį – 10,9 tūkst. lankytojas. Elektroninis skaičiuotuvas fiksavo tiek keliavusius pėsčiomis (83 proc.), tiek dviračiu (17 proc.).
Pajūrio regioniniame parke esantis Litorinos pažintinis takas driekiasi palei Baltijos jūrą. Čia prieš tūkstančius metų tyvuliavo Litorinos jūra, vėliau nuslūgusi ir gavusi kitą pavadinimą – Baltijos.
Ne tik šiandien žmonės mėgsta pasivaikščioti Litorinos taku iki skardžio „Olando kepurės“, čia XIX amžiuje mėgdavo pasivaikščioti karalienė Luizė.
Arlaviškių kadagių slėnio takas, esantis Kauno marių regioniniame parke, pernai sulaukė apie 51 tūkst. lankytojų.
Ši vieta yra svarbi Europos mastu kaip dalis „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo, kurioje išskirtos kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės.
Šeirės taką Žemaitijos nacionaliniame parke praėjusiais metais aplankė šiek tiek daugiau kaip 40 tūkst. lankytojų.
Keliaujant šiuo gamtos taku, galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą – Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis, o įrengta infrastruktūra padeda pažinti aplinką per regėjimą ir uoslę, klausą ir lietimą.
Lankomiausiu Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšės pėsčiųjų-dviračių taku pernai keliavo daugiau kaip 21 tūkst. lankytojų.
Takas dar vadinamas Meironių arba botanikos taku. Prie Lūšių ežero naujai pritaikytame lankymui 3,5 km ilgio take galima susipažinti su Aukštaitijos nacionalinio parko gamtinėmis vertybėmis, saugomais augalais.
Čia galima suskaičiuoti daugiau kaip 100 įvairių augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Augalus pažinti galima tik šiltuoju metų laiku, tačiau grožėtis tapybiškais miško ir ežerų vaizdais smagu ir žiemą.
Labanoro regioniniame parke esančiame Ščiūrio rago pažintiniame take skaičiuotuvas pernai suskaičiavo 12 tūkst. lankytojų. Ščiūrio ragas yra gana atokioje vietoje, tarp dviejų nuostabių ežerų.
Jame ne taip seniai įrengtas vingiuotas 8 km pažintinis takas – tikras rojus, mėgstantiems pasivaikščioti natūralioje gamtoje.
Čia rasite gamtos paveldo vertybę – dvikamienę pušį, pamatysite išskirtinius Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerus, kurie susitinka pusiasalio gale. Pažintinio tako stendai įdomūs bet kokio amžiaus lankytojams.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia saugomų teritorijų pažintiniais gamtos takais keliauti ir žiemą, nes šaltuoju metų laiku gamta dovanoja ne mažiau grožio ir įspūdžių.
Primenama, kad parko lankytojai gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo įsigydami savanoriškus lankytojų bilietus, kurie kainuoja nedaug, tačiau bet kokia parama labai reikalinga nacionalinių ir regioninių parkų infrastuktūrai atnaujinti.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešimą
