A. Aušra. „Miško brolių draugijos“ kova dėl muziejaus rūmų (I)

Lietuvos laisvės kovų draugija „Miško broliai“ beveik 20 metų kovoja dėl nuosavybės teisių į pastatus, esančius Labdarių g. 10 ir Totorių g. 9 Vilniuje.

Šių dviejų pastatų komplekso istorija labai paini ir tragiška, iki šiol kaitinanti valdžios biurokratų aistras, norą pasipelnyti, lūkesčius nusavinti ar perparduoti Draugijos pastangomis iš griuvėsių prikeltus pastatus.

1990–1991 m. Draugija, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, ieškojo buveinės savo veiklai. Surinkusi istorinius duomenis ir informaciją, sužinojusi, jog 1919 m. iš minėtų pastatų išėjo šimtas savanorių ginti Lietuvos nepriklausomybės, Draugija, siekdama įprasminti laisvės kovas, skatinti tautiškumą ir pilietiškumą, nusprendė įkurti muziejų laisvės kovoms atminti.

Tuo pagrindu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą (taip anksčiau vadinosi savivaldybė – aut. pastaba) dėl galimybės perduoti išlikusius pastatus, tiksliau, pastatų griuvėsius, esančius Totorių ir Labdarių gatvių sankirtoje Vilniuje, Draugijos nuosavybėn.

1991 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto meras raštu Nr. 02-74-2726 kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybės perduoti pastatus Draugijai, o Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas raštu Vilniaus miesto merui patvirtino, kad sutinka finansuoti pastatų atnaujinimą, jeigu „pastatas bus paskirtas ir perleistas minėtos organizacijos nuosavybei“.

1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė potvarkiu Nr. 428p pastatus Vilniuje, adresu Totorių, g. 9 ir Labdarių g. 10, neatlygintinai perdavė naudotis „Miško brolių“ draugijai, kuri turėjo čia numatyti patalpas ir Lietuvos politinių kalinių sąjungai, taip pat pirmajai atkurtai Vilniaus miesto Šaulių sąjungai ir Lietuvos politinių kalinių sąjungos Vilniaus skyriui.

Tai buvo motyvuota pastatų istorine svarba ir „Miško brolių“ draugijos gautomis lėšomis kapitaliniam pastatų remontui. Potvarkyje Nr. 428p nurodyta:

Pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti neatlygintinai naudotis 1 punkte nurodytąjį pastatą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų - Miško brolių draugijai, kuriai lėšas šio pastato remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

1992 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto valdyba potvarkiu Nr. 1042V, vykdydama Vyriausybės potvarkį, perdavė pastatus Draugijai nurodydama, kad nekilnojamasis turtas yra perduodamas Draugijai „į balansą“.

1992 m. rugpjūčio 25 d. Draugija įregistravo nuosavybės teisę į pastatus, gavo leidimus projektavimo ir rekonstravimo darbams atlikti.

Pastatai buvo kapitališkai rekonstruoti iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, LR Vyriausybės skirtų lėšų, Draugijai paaukotų fizinių ir juridinių asmenų lėšų, Amerikos lietuvių paramos bei organizuojant Krašto apsaugos savanorių ir Laisvės gynėjų talkas.

Taip buvo atkurti Vilniaus centre rūmai Lietuvos nepriklausomybės gynėjų organizacijoms įsikurti.

Draugija 1994 m. gegužės 16 d. rašte Vilniaus miesto merui V. Jasulaičiui rašė:

Gerbiamas p. Mere, atsakydami į Tamstos paklausimą apie „Miško brolių“ pastatų Labdarių 10/9 gatvėje restauravimo eigą pranešame, kad pastatus perėmėme į Draugijos balansą 1992 m. birželio 26 d. „Miško brolių“ valdose 1992–93 m. buvo atlikti archeologiniai ir pastatų architektūriniai tyrimai.

Taip pat atlikti projektavimo darbai (restauracijos koncepcijos ir pritaikymo-pasiūlymų projektas) ir projektų derinimai visose privalomose instancijose. Atlikta pritaikymo-pasiūlymų projekto ekspertizė.

1993 m. gruodžio mėn. užsakytos pastatų projektavimui, restauravimui ir atstatymui techninės sąlygos Vilniaus m. valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriuje. 1994 m. kovo 11 d. Vilniaus m. valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius aprobavo technines sąlygas vandens tiekimui ir kanalizacijai. Elektros, šilumos, telefono ir radijo tinklams bei pastatams projektuoti.

1994 m. kovo 23 d. gauta architektūrinė-planinė užduotis projektavimui (darbo brėžinių stadijoje). 1994 m. kovo-balandžio mėn. buvo atlikti pastatų architektūriniai matavimai. Pagal restauracijos koncepcijos ir pritaikymo-pasiūlymų projektą šiuo metu yra pradėti Pastatų projektavimo darbai.

JAV pilietė Mira Kovarski Rotenberg Goldsman (Mira Kowarski Rothenberg Goldsman) 1993 m. spalio 8 d. ir 1996 m. birželio 25 d. įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, 1997 m. gruodžio 23 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pastatų grąžinimo, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į jos tėvams priklausiusį nekilnojamą turtą adresu Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, Vilnius.

2000 m. birželio 26 d. Vilniaus savivaldybės Teisės departamento Nuosavybės teisių atkūrimo tarnyba informavo ieškovę, kad pastatai negali būti jai grąžinti natūra, nes 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo atlikta jų teisinė registracija „Miško brolių“ draugijos vardu. Savivaldybė patarė ieškovei kreiptis į teismą, kad ji galėtų įrodyti savo nuosavybės teises į minėtus pastatus Vilniaus centre.

2000 m. LR Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Gediminas Jakimavičius rašte Mirai Kovarski Rotenberg Goldsman rašė: „Mūsų nuomone, Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 1042V, kuriuo Senamiesčio seniūnijos valdyba buvo įpareigota perduoti pastatą Labdarių g. 10/9 į Lietuvos nepriklausomybės kovotojų – Miško brolių draugijos balansą, nebuvo pakankamas pagrindas pagal tuo metu galiojusius norminius aktus atlikti teisinės šio pastato registracijos „Miško brolių draugijos“ vardu.

Manydami, kad Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 1042V 1.1p prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiui Nr. 428p įstatymų nustatyta tvarka, turėtumėte kreiptis į teismą, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą.“

Mira Kovarski Rotenberg Goldsman, padrąsinta Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko paskirto Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje G. Jakimavičiaus ir Vilniaus savivaldybės Teisės departamento tarnautojų, kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį apylinkės teismą dėl nekilnojamo turto grąžinimo, kad būtų atkurta nuosavybė į jos tėvams Jakobui Kovarski ir Rosai Jaffe priklausiusius pastatus, esančius Totorių g. 9 / Labdarių g. 10, Vilniuje.

2002 m. lapkričio 27 d. įvyko Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdis. Su M. K. Rotenberg Goldsman ieškiniu nesutiko „Miško brolių“ draugija, nes pastatas jai buvo perduotas LR Vyriausybės potvarkio Nr. 428p pagrindu, įregistruotas jos nuosavybės teise ir jos pastangomis atkurtas.

Su ieškiniu nesutiko Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat šio ieškinio nepalaikė ir LR Vyriausybės atstovai. Lietuvos politinių kalinių sąjunga prašė ieškinį atmesti.

Teismo sprendime rašoma: „Trečiojo asmens LR Vyriausybės atstovas ieškinio nepalaikė. Paaiškino, kad 1992 m. Lietuvos nepriklausomybės kovotojų – Miško brolių draugija kreipėsi į LR Vyriausybę su prašymu skirti Draugijai patalpas. LR Vyriausybė dėjo pastangas, kad tokias patalpas surasti.

Buvo nutarta skirti Draugijai pastatą Labdarių 10 / Totorių g. 9, Vilniuje. Vilniaus miesto valdyba teisėtai perdavė pastatą į Draugijos balansą. Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos potvarkis teisėtas.

Atlikta pastato teisinė registracija teisėta. Palaikė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos atstovo paaiškinimus. Prašė ieškinį atmesti.“

Teisėja Zoja Monid nurodė, kad „atliekant pastato teisinę registraciją, Draugijos privati nuosavybė įregistruota neteisėtai, nes nekilnojamo turto įstaigai, atlikusiai registraciją, nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pastato perdavimo Draugijos privačion nuosavybėn.

Kadangi LR Vyriausybės potvarkyje Nr. 428p buvo nustatytas konkretus ir aiškus tikslas – neatlygintinai naudotis, t. y. panaudos teise ir tai nesukuria Draugijos privačios teisės į pastatą, todėl privati Draugijos nuosavybė į pastatą įregistruota neteisėtai ir turi būti panaikinta.“

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, panaikino Draugijos teisinę registraciją pastate Totorių g. 9 / Labdarių g. 10, Vilniuje.

Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teisėja Zoja Monid garsėjo skandalingais sprendimais ir pasisakymais, jai buvo iškelta drausmės byla, dėl kurios į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK) kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, siūlydama iškelti drausmės bylą teisėjai Z. Monid už teisėjo pareigų neatlikimą nagrinėjant civilines bylas.

Tikėtina, teisėjai Z. Monid, priimant sprendimą dėl Draugijos pastatų nuosavybės panaikinimo, didelę įtaką padarė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje G. Jakimavičiaus prieš tai išsakyta nuomonė.

Tokiu būdu, praėjus dvylikai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, buvę sovietinės sistemos funkcionieriai padarė pirmuosius žingsnius ir negrįžtamą „indėlį“ nusavinant Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugijos, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Vilniaus skyriaus, pirmosios atkurtos Vilniaus miesto Šaulių sąjungos ir pasaulio lietuvių organizacijų bendromis pastangomis atkurtus pastatus.

2003 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Kazio Kailiūno ir Stasio Pumpučio, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Nutartyje nustatyta ir patvirtinta, kad Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2002-11-27 sprendimu visiškai teisėtai ir pagrįstai panaikino 1992 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo atliktą pastato teisinę nuosavybės registraciją, motyvuodamas, kad LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkis Nr. 428p, kuriuo turtas buvo perduotas atsakovui naudotis neatlygintinai, nesukuria atsakovui privačios teisės į turtą ir kad šis turtas buvo įregistruotas neteisėtai.

Panaikinus „Miško brolių“ draugijos nuosavybę, JAV ir Lietuvos pilietė M. K. Rotenberg Goldsman kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu, kad jai būtų atkurtos teisės į Draugijos atstatytus pastatus.

Vilniaus meras Artūras Zuokas 2003-11-10 rašte Nr. 01-34-2155 Draugijai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus Nuosavybės teisių atkūrimo poskyris ruošia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Mirai K. Rotenberg Goldsman“.

2003 m. gruodžio 18 d. Draugija pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) kasacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino kasaciniam skundui pateikti.

Draugija savo prašyme teigė, kad: „Kasacinį skundą pateikė iš naujo, tačiau praleido CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kasaciniam skundui paduoti.

Atsakovas prašo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių: pirmąjį kartą kasacinį skundą pateikė laiku, t. y. iki 2003 m. birželio 10 d., tačiau jį buvo atsisakyta priimti vien dėl to, kad Draugijos atstovo įgaliojime nebuvo numatyta teisė paduoti kasacinį skundą.

Be to, ginčas vyksta dėl pastato, į kurį Draugija per dešimtmetį investavo daugiau, kaip 2,5 mln. Lt ir, neatnaujinus termino kasaciniam skundui paduoti, ginčo pastatas bus perduotas kitiems asmenims, todėl iškils reali grėsmė atsakovui neatgauti į šį pastatą investuotų lėšų.“

LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkės), Valentino Mikelėno ir Broniaus Pupkovo 2003 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą netenkinti ir praleisto termino neatnaujinti.

LAT teisėjams svarbesnis argumentas buvo šešių mėnesių praleistas terminas nei „Miško brolių“ draugijai, Lietuvos politinių kalinių sąjungai ir Vilniaus miesto Šaulių sąjungai skirto pastato istorinė svarba bei Draugijos investuoti 2,5 mln. litų.

2005 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos direktoriaus Valdo Klimavičiaus, su UAB „Statybų projektų ekspertizės centras“, atstovaujamo direktoriaus pavaduotojos Silvos Jasiulionienės, pasirašė sutartį Nr. A64-4 dėl pastatų Totorių g. 9 / Labdarių g. 10 vertės ekspertizės atlikimo. Bendra sutartyje numatytų darbų kaina, įskaičiuojant mokesčius, – 25 000 litų.

Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu „Statybų projektų ekspertizės centras“ 2005 m. birželio 28 d. pateikė pastato 2005-06-06 atliktos ekspertizės aktus, kurių parengimui vadovavo ekspertas A. Misevičius.

Atlikus ekspertizę nustatyta, kad korpuse Nr. 1 visas bendras patalpų plotas padidėjo 8,48 proc., o pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pakeista 15,5 proc. Korpuse Nr. 2 bendras patalpų plotas padidėjo 40,53 proc., pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pakeista 65,5 proc. Korpuse Nr. 3 sukurtas naujas patalpų plotas.

Iš tikro Draugija pastatuose pakeitė 63,5 proc. pagrindinių konstrukcijų ir sukūrė 44,35 proc. naujo ploto. Ji investavo 2,5 mln. litų, kurių dalis buvo gauta iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir valstybės paramos.

Kaip teigia „Miško brolių“ draugijos pirmininkas Albinas Kentra, dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas rūmų atstatymui paaukojo gautą Nacionalinę premiją. Draugijos nariai taip pat aukojo ir rinko iš juridinių ir fizinių asmenų lėšas, neatlygintinai dirbo talkose, ieškojo rėmėjų užsienyje. 

2005 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido įsakymą Nr. 30-1756, kuriame teigiama:

Atsižvelgiant į pil. Miros K. Rothenberg Goldsman 1998 m. sausio 19 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir į 1940 m. gruodžio 29 d. namo nacionalizavimo aktą Nr. 789, patvirtinantį, kad pastatas Totorių g. 9 / 8 Vilniuje buvo nacionalizuotas iš Rozos Kovarskienės-Levitatninės, ir į žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 1998 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. 2010/9-7611, ir į Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002-07-17 sprendimą, kuriuo buvo nustatyti faktai, jog Rose Kowarsky iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pastatą [...], Mira K. Rothenberg Goldsman (a. k. ....) yra Rose Kowarsky, mirusios 1959-11-20, duktė, ir į Vilniaus apygardos teismo 2003-03-10 nutartį, kuria panaikinta pastatų Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, Vilniuje, teisinė registracija LLK – Miško brolių draugijos vardu, į UAB „Statybų projektų ekspertizės centro“ atliktą ekspertizę, kuria nustatytas statinių ploto ir pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pasikeitimo procentas, ir į 2004-06-11 atliktus patikslintus statinių, esančių Totorių g. 9 / Labdarių g. 10, Vilniuje, kadastrinius matavimus:

1. Atkurti nuosavybės teises pilietei Mirai K. Rothenberg Goldsman (a. k. ...), gyvenančiai adresu: [...] New York 11201, JAV:
   
   1.1. pastatą, plane pažymėtą indeksu 1A2p, kurio unikalus Nr. [....]-1010.
   
   1.2. pastatą, plane pažymėtą indeksu 2A2p, kurio unikalus Nr. [....]-1021 su priestatais.

2. Nustatau, kad:
   
   2.1. nuosavybės teises į pastatą nurodytą šio įsakymo 1.1 punkte yra atkuriamos, valstybei išperkant šį nekilnojamąjį turtą ir kompensuojant už jį vienu iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 10 p. nuostatų būdu, kurį po šio įsakymo pasirašymo pasirinks pilietė Mira K. R. Goldsman ir kuris bus nurodytas kitame Administracijos direktoriaus įsakyme.
   
   2.2. nuosavybės teises į pastatą, nurodytą šio įsakymo 1.2. punkte atkuriamos natūra.
   
   Perduodu pilietei Mirai K. Rothenberg Goldsman pastatą, nurodytą šio įsakymo 1.2. punkte, t. y. pastatą, plane pažymėtą indeksu 2A2p, kurio unikalus Nr. [....]-1021.

Pasirašo Administracijos direktorius Valdas Klimantavičius.

Vilniaus miesto savivaldybė Draugijai nepranešė, kad yra išleistas Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pilietei M. K. Rotenberg Goldsman atkurtos nuosavybės teisės į vieną iš pastatų natūra, už kitą skirta piniginė kompensacija.

2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto meras A. Zuokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu pateikė raštą Nr. A51-16130-(33-PD-4) LR Aplinkos ministerijai, kuriame teigiama:

2005 m. lapkričio 16 d. Vilniaus m. savivaldybėje buvo gautas LR Vyriausybės kanclerio 2005-11-15 prašymas Ministro Pirmininko pavedimu kartu su Aplinkos ir Teisingumo ministerijomis atsakyti į LLK – Miško brolių draugijos 2005-10-07 raštą (toliau – Raštas), adresuotą LR Ministrui Pirmininkui.                    

Informuojame, kad LR Vyriausybės 1992-04-30 potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti pastatus, esančius Labdarių g. 10/9, Vilniuje, LLK – Miško brolių draugijai (toliau – Draugija) neatlygintinai naudotis. Vykdydama šį LR Vyriausybės portvarkį, Vilniaus miesto valdyba 1992 m. birželio 4 d. potvarkiu Nr.1042V įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valdybą perduoti minėtus pastatus į LLK – Miško brolių draugijos balansą, kas buvo atlikta 1992 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamojo turto registre šie pastatai buvo įregistruoti, kaip privati Draugijos nuosavybė. [...]

2002-11-27 Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 1992-08-25 atliktą nekilnojamojo turto Totorių/Labdarių g. 9/10, Vilniuje, teisinę registraciją. Vilniaus apygardos teismas 2003-03-10 nutartimi atmetė LLK – Miško brolių draugijos apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. 2005-09-21 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas panaikino minėto pastato teisinę registraciją LLK – Miško brolių draugijos vardu. [...]       

Kaip jau minėta, pastatai [...] nuosavybės teisėmis nepriklauso Draugijai, todėl Rašte nurodomi motyvai, kad Vilniaus m. savivaldybė siekia pasisavinti nekilnojamąjį turtą, yra visiškai nepagrįsti. Be to, minėtų korpusų įtraukimas į Vilniaus m. savivaldybės apskaitą yra numatyta siekiant pakeisti šių korpusų paskirtį ir įregistruoti 2004-06-11 pastatų kadastrinių matavimų nustatytus pakeitimus, o ne siekiant apriboti Draugijos teises naudotis pastatais, į kuriuos nuosavybės teisės nėra atkuriamos natūra. Atlikus minėtus veiksmus, bus sprendžiama dėl minėtų pastatų suteikimo Draugijai valdyti ir naudotis panaudos teise ar kitu teisiniu pagrindu, taip pat dėl šių pastatų rekonstrukcijos projekto įtraukimo į Valstybės investicijų numatytą 2008 metų programos projektą.

Taip pat informuojame, kad Draugijos nurodyti archyvo dokumentai bei 1940 m. sausio 1 d. draudimo polisas nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad nekilnojamasis turtas po 1940 m. nepriklausė Miros K. Rothenberg Goldsman tėvams. [...]

Informuojame, kad Vilniaus m. savivaldybės Administracijos 2005-11-17 raštu Nr. A51-153392-(18.3-TD-3) Draugija buvo informuota apie 2005-11-09 pasirašytą Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1756 ir nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ar pakeisti bei išaiškinta Draugijos teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto Administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo. Pasirašo meras Artūras Zuokas.

Minėtame 2005-11-30 rašte meras A. Zuokas pats sau prieštarauja rašydamas, kad „Atlikus minėtus veiksmus, bus sprendžiama dėl minėtų pastatų suteikimo Draugijai valdyti ir naudotis panaudos teise ar kitu teisiniu pagrindu..“ ir taip pat praneša Aplinkos ministerijai, kad 2005-11-09 jau yra pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1756 ir kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl Draugija turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo.

Draugija, sužinojusi, kad jų pastatų nusavinimo procese vienas iš aktyvių iniciatorių yra Vilniaus miesto savivaldybė, 2005 m. gruodžio 16 d. apskundė skandalingąjį savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1756 Vilniaus apygardos teismui. Gruodžio 28 d. teismas Draugijos skundą priėmė.

2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Klimavičius pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į Draugijos skundą, nurodydamas, kad jo pasirašytame įsakyme nurodyti teisiniai argumentai yra teisėti ir teisingi.

Draugija kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymą Nr. 30-1756 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pil. Mirai K. Rothenberg Goldsman“.

2007 m. sausio 22 d. LVAT teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Taminsko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininko) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėjos), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, Draugijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-02-24 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nutartyje pažymėta:

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktos dvi skirtingos išvados dėl pastato, į kurį nuosavybės teises atkurti natūra prašo apeliantė Mira Kowarski Rothenberg Goldsman, pakeistų pagrindinių konstrukcijų be viso bendro ploto, viršijančio buvusįjį procentinio dydžio. [...] Jeigu pagrindinės (laikančiosios) konstrukcijos sustiprinimo darbų vertė prilygsta visai buvusios konstrukcijos vertei arba yra už ją didesnė, visa konstrukcija laikoma pakeista ir į pastato pakeistų konstrukcijų dalį įskaičiuojama buvusios konstrukcijos vertė, šių teisės normos reikalavimų, apskaičiuojant pakeistų pagrindinių konstrukcijų dalį, turi būti laikomasi.

Bus daugiau