Vyriausybės rūmuose vykusiame pirmajame tarpinstitucinės darbo grupės posėdyje buvo aptarti M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo, aktualizavimo, pristatymo ir sklaidos koordinavimo pasiūlymai bei sumanymai.
Darbo grupė susirinko po pirmojo M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo, ir sklaidos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio, kuris vyko gruodžio 1 dieną.
Darbo grupės posėdyje buvo pristatyta Komisijos veikla ir gruodžio 1 d. išsakyti sumanymai bei vizijos, Komisijos narių matomos M. K. Čiurlionio metų minėjimo ašys ir vektoriai.
Taip pat svarstytas M. K. Čiurlionio metų minėjimo tvarumo ir tęstinumo poreikis, aptartas darbo grupės veikimo principas bei veiklos kelrodžiai.
Pradėti svarstyti ir minėjimo darbai, kurie turi būti atlikti 2024 metais, taip pat pristatyti tęstiniai 2026–2027 metų projektai.
Pirmojo posėdžio metu buvo išgryninti keli poreikiai, kurie turi būti atliepti artimiausiu metu.
Vienas jų – tariantis dėl M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos sklaidos užsienyje kultūrinės diplomatijos laukui pasiūlyti meniu, t. y. parengti sąrašą veiklų / renginių sumanymų, kuriuos būtų galima įgyvendinti užsienyje.
Kalbant apie menininko metų minėjimą už Lietuvos ribų posėdyje pradėti svarstyti veiklos ir renginiai, kurie galėtų tapti matomi visame pasaulyje.
Be to, aptartas veiksmingo M. K. Čiurlionio metų įvykių žemėlapio poreikis ir išsakyta vizija kuriant minėjimo metų priemones nepamiršti įvairių amžiaus grupių mūsų piliečių bei atliepti žmonių su negalia poreikius.
Pirmiausiai derėtų Čiurlionio kūrybą išvaduoti iš jos sovietinio laikymo paslėptai Kaune, perkeliant visą Čiurlionianą į sostinę ar Druskininkus ir sutelkiant vienuose rūmuose. Be abejones kartu rengiant jo sklaidos renginius Lietuvoje ir užsienyje. Dabar 30 metų Laisvės ir jo kūrybos sklaida nepasirūpinta. Beje, regis sovietmečiu jo slėpimo Kaune “priežiūra” buvo patikėta Landsbergiu, taigi atsakomybė dėl to sovietinio užslėpimo tęsimosi Laisvės laikotarpui būtų ir jo atsakomybė.
Tamstos fantazijas apie Čiurlionio kūrybos perkėlimą į Kauną sovietmečiu išsklaidys enciklopedijos – Čiurlionio galerija įsteigta 1925 m. Kaune, 1936 m. oerkelta į specialiai pastatytą pastatą (architektas V.Dubeneckis). Prieš komentuojant, reikėtų pagilinti savo istorijos žinias.
Visa tai Lietuvos daryta Kaune iš bėdos, kadangi sostinė Vilnius ir jo jaunystės kraštas – Druskininkai, dalis Dzūkijos buvo Lenkijos okupuota.
Beje, sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, iš Kauno universiteto į Vilnių buvo perkelti ištisi fakultetai. Iš likusių Kauno universiteto fakultetų suformuotas Kauno medicinos istitutas ir Kauno politechnikos institutas. Manau sovietmečiu vyko visiškai priešingas procesas, negu tamsta įsivaizduojate. Skaičiau, kad Kaune 1956 metais vyko antisovietinė demonstracija , 1972 metais- Romo Kalantos susideginimas protestuojant prieš sovietų okupaciją.
Po to sovietų valdžia itin įnirtingai kovojo su “buržuaziniais nacionalistais” Kaune.Kartais susidaro įspūdis, kad kai kas lyg sovietmečiu ir toliau kovoja su “buržuaziniais nacionalistais “,kiekviena proga galimai menkindamas Kauną.
Taip, Lenkijos okupuoto Vilniaus metu didžioji dalis Kaune įkurto VDU buvo Sovietų valdžios perkelta į iš Lenkijos okupacijos atgautą Vilnių. Tokiu atveju 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę su sostine Vilniuje logiška ir politiškai tikslinga buvo VDU atkurti Vilinuje, o ne Kaune. Tad atkuriant jį Kaune laikytina, kad veikta jau ne Lietuvos, o kaimynių okupančių interesais, nes taip imta lenkybės strateginiai naudai lietuvybę iš Vilniaus kraustyti.
Visais istoriniais laikais kaimynių – Lietuvos okupančių pagrindiniu priešu, tuo – “buržuaziniu nacionalistu” buvo ne Kaunas, o Vilnius. Kaunas išsiskiria ne valstybiškumu, o veikiau savanaudiškumu. Antai tarpukariu Lietuvos valdžia įsikūrusi Kaune (Smetona) ir nevaduodama Vilniaus galima sakyti prapuldė ne tik jį kaip Lietuvos dalį, bet per tai ir visą Lietuvos valstybę. Vilnių atlietuvino ta tautos dalis, kuri ne savanaudiškai kėlėsi į Vilnių, o ne į Kauną. Sąjūdis ne Kaune kilo ir Lietuvai su visa tauta laisvę atkovojo, bet Vilniuje. Tai va trumpai tiek tikrovės faktų dėl to, atseit, Kauno menkinimo dėl jo “buržuazinio nacionalizmo”. Kaip regis, gal ne kitokiu Kaunas yra ir dabar su meru Matjošaičiu.
Siūlau tamstai užpildyti istorinių žinių spragas, daugiau pasiskaityti istorinių šaltinių apie Kauną, apie sovietmečiu vykdytą jo vertimą iš buržuazinės valstybės laikinosios sostinės į “darbininkų miestą”, “uždarą miestą” užsieniečiams, sovietinio saugumo persekiojamus žmones Kaune. Gal tada nebebus paistalų apie sovietmečiu į Kauną perkeltą Čiurlionio galeriją ir pan. ?
Panašu, kad, kaip sakoma, “žiūri į knygą, mato špygą”, – antai, regis lyg nesu parašęs, jog Čiurlionio galerija į Kauną būtų perkelta sovietmečiu, bet pagal patį išeitų, kad tai parašiau…
Kokia nesąmonė, galimai pagal IP stabdo?
ALKO požiūris į komentatorius. Kodėl ALKAS, mano nuomone, taip negerbia savęs?
Ne tik komentaras – šiandien visas Pajūrietis prapuolė! Nuo galvos iki kojų! Gal Megan Kosta Rikoje jį pasigavo, uždarė ir neišleidžia? Mudu su Bartu čia darbuojamės išsijuosę, o jam visiškas dzin?
palepinkite save – DABAR įsijunkite LRT TV Plius – laida „Legendos” apie vargonininką Bernardą Vasiliauską. Kokia laimė širdį užlieja, kai skamba Jo atliekama muzika!