Prieš dvejus metus dizainerė Aistė Krasuckaitė pristatė Lietuvos partizanų megztų pirštinių modelius.
Šiemet, artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, įgyvendino naują iššūkį-miške pristatyta jos atkurtų partizanų aprangos mezginių paroda „Meilė“.
Keletą pastarųjų metų dalyvaujanti su vyru, dizaineriu Giedriumi Paulausku, Lietuvos partizanų aprangų atkūrimo procese ir jo parodų rengime, šį kartą Aistė pristato savo pačios kurto projekto rezultatą.
Sumanymas atkurti partizaniškus mezginius sklandė jau keletą metų.
Vartant archyvines nuotraukas tenka pastebėti neįtikėtino grožio ir kruopštumo mezginius, partizanų aprangos aksesuarus, pirštines, šalikus, liemenes.
Kalbėdami apie partizanus, esame pratę dažniau minėti vyrų pavardes – būtent jie sudarė daugumą, gindami mūsų šalį nuo priespaudos.
Tačiau laisvės kovose aktyviai dalyvavo ir moterys, užimdamos svarbias pareigas partizanų karinėse struktūrose.
Jos rūpinosi spauda, buvo ne tik ryšininkės. Megztais drabužiais karius aprūpindavo taip pat artimos moterys, seserys, mylimosios.
„Tai labai jautri ir graži akimirka, žinant, kiek jėgų ir meilės sudėta į tuos kūrinius, kaip išmegzta kiekviena akis ir kaip jie šildė karius ne tik tiesiogine prasme.
Dėl to ir parodos pavadinimas „Meilė“ – tarsi savaime aiškus. Su meile išmegzta, meilei – sūnui, vyrui, broliui – numegzta.
Skirta – su meile savo kraštui ir jo istorijai. Tai paroda apie to meto narsias moteris – ryšininkes, motinas, seseris, mylimąsias – apie jų dideles mylinčias širdis“, – teigia A. Krasuckaitė.
Ant baltomis, nertomis staltiesėmis nukloto didelio stalo, išdėliotas partizanų aprangos mezginių rinkinys: liemenės, šalikas, pirštinės.
Paroda papildyta mezginių schemomis, archyvinėmis nuotraukomis, autentiškomis detalėmis ir daiktais: kompasu, akiniais, maldų knygele, odine plančete.
Parodos centre – raudona širdimi puošta Vytauto apygardos partizano Juozo Staškevičiaus – Ūdros atkurta liemenė.
Širdis, kaip simbolis, gana dažnas megztose partizanų liemenėse. Tamsia širdimi puošta ir Kęstučio apygardos partizanės moters liemenė.
Aistė Krasuckaitė atkūrė Adolfo Ramanausko-Vanago pirštinės, kurias jis dėvėjo 1948–1949m. kelionės į visų partizanų vadų suvažiavimą Minaičiuose. Pirštinės gausiai puoštos lietuviška simbolika: Gediminaičių stulpais, Vyčio kryžiumi.
Ypatingo kruopštumo pareikalavo partizanės moters, Onos Lešinskytės – Akacijos, pirštinių mezgimas, vado adjutanto Teodoro Kviklio-Klajūno (Vytauto apygarda, liūto rinktinė) pirštinės su K raide ir trispalve, Kleopo Timinsko-Mariuko ir Vyčio apygardos vado Antano Juzukėno-Liūto ilgas , šviesios vilnos šalikas, puoštas Vyčio kryžiumi.
Paroda pristatyta viduryje laisvės kovomis alsuojančių Kazlų Rūdos miškų.
„Svarsčiau, kaip tokie mezginiai būtų pristatatomi, rodomi anuomet, pokario metu.
Kiekvienas mezginys savyje turi kokį nors laisvės kovų simbolį, Vytį, Vyčio kryžių, trispalvę, Gediminaičių stulpus. Greičiausiai tai nebūtų viešai rodoma.
Todėl ir parodos pristatymas kitoks – partizaninis, slaptas, ne plačiai visuomenei. Tokioje išskirtinėje vietoje, tarsi ten, kur ir turėtų būti, kur ir vyko visa pokario laisvės kovų istorija – miškų viduryje“, – teigia A. Krasuckaitė.
Atkurti šį mezginių rinkinį buvo nelengvas iššūkis, nes nuotraukų, kuriose būtų vaizduojami megztais drabužiais vilkintys partizanai nėra gausiai išlikusių, o ir esančios – nespalvotos, labai neryškios, senos.
Todėl dažnai teko „spėti“, pasitelkiant visas savo turimas žinias, treniruoti akį, norint tiksliai atkurti rašto mezgimo schemas.
„Prie mezgimo schemų braižymo sugaištama daugiausia laiko, kad tiksliai pagauti liniją, kampą. Schemų padaroma tikrai daug, ir tik mezgant pamatomos klaidos.
Tai reikalauja patirties, kad tų klaidų daugiau nebedaryti,“ – pastebi A. Krasuckaitė.
Lieka vis mažiau šio svarbaus mūsų šaliai istorinio laikotarpio liudininkų.
Todėl nuotraukose atrasti konkretūs asmenys, dėvintys megztas liemenes, pirštines, išskirtinio grožio šalikus, išsiaiškintos jų asmenybės.
„Atkūriau šiuos mezginius ir dedikuoju juos dėvėjusiems partizanams. Su meile.“ – teigia A. Krasuckaitė.
Pagrindinį finansavimą projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos kultūros taryba.
Gražu ir jautru.