Magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vidutinis metinis eismo intensyvumas kai kuriuose ruožuose viršija net 30 tūkst. automobilių. Statistikos duomenimis, šiame kelyje fiksuojamas didžiausias transporto srautas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigęs pirmasis ruožo Vilnius–Kaunas atnaujinimo etapas ne tik sutrumpino kelionių tarp Vilniaus ir Kauno laiką, bet ir užtikrino, kad vairuotojai kelyje galėtų jaustis saugiai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, atnaujinimas magistralėje Vilnius–Kaunas buvo reikalinga todėl, nes šis kelio ruožas yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui.
„Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą, šiame kelio ruože buvo būtina įgyvendinti naujas, saugias eismo organizavimo priemones, kurios sudarytų galimybes padidinti leistiną greitį iki 130 km/h. Tai reiškia, kad atstumą nuo Vilniaus iki Kauno galima įveikti greičiau, tačiau atkreipiame dėmesį, kad visada reikia rinktis saugų važiavimo greitį, ir ne didesnis greitis yra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia tai, kad po rekonstrukcijos šiuo kelio ruožu važiuoti yra saugiau ir patogiau“, – sako jis.
Praėjusiais metais ruožui Vilnius–Kaunas buvo suteikta automagistralės kategorija, leistinas maksimalus greitis vasaros laikotarpiu kilo iki 130 km/h, žiemą – iki 110 km/h. Pašnekovas tikina, kad tai buvo galima padaryti tik tada, kai buvo įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kuri padėtų užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokio intensyvumo kelyje.
Pradėjo antrąjį darbų etapą
M. Švaikauskas sako, kad ruožo Vilnius–Kaunas atnaujinimas jau baigtas. Jos metu buvo įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai bei perėjos skirtingame lygyje, sumontuotos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengtas apšvietimas.
„Užbaigti ir Gariūnų, Dėdeliškių, Skirmantiškių, Jakštonių, Strošiūnų požeminiai pėsčiųjų praėjimai bei rekonstruota Kaišiadorių skirtingo lygio sankryža. Antruoju rekonstrukcijos etapu bus iš esmės rekonstruotas ir išplatintas Kleboniškio tiltas. Tai leis atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio ir taip užtikrinti jo saugą. Galiausiai, vidurinis tiltas bus skirtas tik tranzitiniam eismui, o kol rekonstrukcija vyks, eismas Klaipėdos kryptimi bus nukreiptas per naująjį, šiaurinį tiltą“, – aiškina jis.
Prie bendros magistralės atnaujinimo ženkliai prisideda ir Europos Sąjungos (ES) investicijos – 2014– 2020 m. finansavimo laikotarpiu tam skirta jau 29,9 mln. eurų. 2,6 mln. eurų ES lėšų taip pat buvo skirta Grigiškių transporto mazgo darbams.
Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 99,03 iki 100,47 kilometro, yra intensyviausi Lietuvoje. Skaičiuojama, kad tam tikromis dienomis šiuo kelio ruožu važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.
„Tiltų remontas ir statyba yra viso Islandijos plento projekto dalis. Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys milijonus dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamų valandų “, – teigia pašnekovas.
Šiuo metu tiltų tvarkymas jau yra prasidėjęs – nugriautas senasis tiltas per Nerį, įrengtas jungiamasis kelias, leidžiantis išvažiuoti į Jonavos gatvę, sparčiai vyksta tilto per Nerį krantinių ir tarpinių atramų, viaduko per Jonavos gatvę atramų ir paviršinių nuotekų tinklų įrengimo darbai.
Tvarkys ir kitus kelius
Anot M. Švaikausko, artimiausiu metu bus siekiama galutinai užbaigti tiltų tvarkymo darbus – planuojama, kad netrukus atsiras jungiamasis kelias, pėsčiųjų ir dviračių takas, jo apšvietimas bei triukšmo užtvara kairėje A1 magistralės pusėje ties Šilainiais.
„Kuomet darbai bus užbaigti, atsiras du tiltai. Vienu iš jų vyks eismas Vilnius-Klaipėda kryptimi, o kitu vyks Klaipėda–Vilnius kryptimi. Vairuotojai taip pat galės naudotis viaduku per Jonavos gatvę – tai reiškia, kad atsiras du viadukai, o eismas vyks tokiu pačiu principu, Vilnius–Klaipėda ir Klaipėda–Vilnius kryptimis“, – dalinasi jis.
Pašnekovas pamini, kad šie darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 metų spalio mėnesio.
Kai Vilnius – Klaipėda važiuos daugiau automobilių – bus didesnė ir oro tarša. Ne ta kryptimi einama. Žymia dalimi individualių automobilų kelyje į pajūrį sumažėtų, taigi ir tarša sumažėtų, jeigu turėtume greitąjį geležinkelį į pajūrį. O tai jau buvo galima turėti, jeigu “Rail Baltica” už ES lėšas prieš 12 metų būtų imtasis tiesti ne nuo Kauno iki Lenkijos, kur su europine vėže nebuvo ir dabar nėra kur skubėti, o nuo Vilniaus iki Šiaulių. Kur valdžių proteliai buvo prieš 12 metų, kur jie yra ir dabar kišant lėšas geresniam susisiekimui automobiliais su pajūriu. Juk nuvykai į pajūrį ir naudojiesi ten teikiama automobilio paslauga, jeigu yra reikalas.
Galėtų paleisti lėktuvą tarp Kirtimų ir Aleksoto. Anais laikais skraidė, ir man teko skristi ne kartą (šį kartą nemeluoju). Tarpinis atsitūpimas jau Gerovės valstybėje galėtų atsitikti Tarptautiniame Žąslių oro uoste. Atnaujinkime skrydžius iš Aleksoto, tik ne iš Karmėlavos, kuri pernelyg toli nuo Soboro.