Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo ir 12 lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma skaidrinti, supaprastinti ir spartinti statybos veiksmus, mažinti perteklinį reguliavimą, išsaugant ir kai kuriomis papildomomis priemonėmis gerinant aplinkos kokybę. Sumažės valstybės ir savivaldybių institucijų dalyvavimo šiame procese apimtis, vietoje trijų esamų projektavimo etapų numatoma palikti du – projekto koncepcijos ir statinio projekto.
„Šios Statybos įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakete esančios pataisos leis pusmečiu sutrumpinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminą ir sumažinti išduodamų SLD skaičių visoje šalyje 20-30 tūkst. per metus. Tai yra pirmoji rengiamo Statybos kodekso, kurio tikslas – mažinti valstybės dalyvavimą ir didinti ekspertų įsitraukimą, kartu mažinant administracinę naštą, dalis“, – esminius pokyčius pristato aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Mažės ir projektavimo etapų skaičius. Įtvirtinus, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, bus išvengiama besidubliuojančių projektinių pasiūlymų ir techninių projektų tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.
„Valstybė, savivaldybės turi pasitikrinti savo sprendinius konceptualiame lygmenyje, o tolesnį detalų projektavimą atiduoti atestuotų projektuotojų, ekspertų atsakomybei. Taip pat numatome įvesti papildomą lengvesnę leidimų sistemą mažiau rizikingiems objektams, pagal kurią statytojui užteks tik informuoti, kad pradeda statyti. Tai nauja procedūra, kurios taikymas ateityje galėtų būti plečiamas“, – pažymi aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.
Siūloma supaprastinti SLD išdavimą mažiau rizikingoms statinių grupėms – kai atliekamas kapitalinis ir paprastasis remontas nuįrengiant turtinių vienetų, griaunant nesudėtingus statinius. Kultūros paveldo, branduolinės energetikos ir kitiems padidinto reikšmingumo projektams numatomi specialūs reikalavimai.
Didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais: statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju. Jiems suteikiama daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą.
Projektinių pasiūlymų sudėtį nustato aplinkos ministras. Juose tiek dabar, tiek ateityje turės būti pateikti esminiai architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti konceptualūs projekto sprendiniai, kuriuos svarstant ir yra svarbus visuomenės bei institucijų dalyvavimas. Tuo tarpu techninė šių sprendinių detalizacija pavedama projektuotojams ir projekto ekspertams, atribojant savivaldybę ir kitas institucijas nuo ekspertinio techninių sprendinių vertinimo. Skaidrumui didinti, kuriamas ekspertizių registras.
Numatyta, kad pranešdamas apie statybos pradžią statytojas registruotų statinio projektą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, Norint užtikrinti pilnos informacijos apie statybą surinkimą ir prieinamumą šioje sistemoje visais atvejais būtų pateikiamas baigtinis techninis darbo projektas, sudaroma galimybė sekti pakeitimų eigą.
Pakete esančiuose įstatymų projektuose numatomi ir kiti siūlomi pakeitimai.
Bendra planuojama įstatymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. Su SLD susiję pasikeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
Manau, lieka mažiau laiko apgalvoti projekto idėją- ar ji tinkama esami aplinkai. Matyt, svarbiausia- statybų verslas ir greitesnis pelnas? Latvijoje yra berods keturi projektavimo etapai. Teko būti Ventspilyje- nauji pastatai savo masteliu ir architektūra gražiai dera esamoje aplinkoje, matyti,kad architektai spėjo viską apgalvoti.