Geopolitinė padėtis
Po susitikimo su Zelenskiu JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas MakKartis (McCarthy) pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas, atsakydamas į klausimą, ko dabar reikia jo šaliai, pasakė, jog – oro priedangos ir tolimojo nuotolio artilerijos, kuri galėtų smogti Krymą okupavusiems rusams. Tai rodo kiek pasikeitusią paramos Ukrainai priešininko poziciją. Mak Karčio teigimu, pagal jam pateiktus Zelenskio kovinių sąlygų aprašymus, JAV panašiomis aplinkybėmis nebūtų siuntusios savo karių į mūšį be oro priedangos.
Žinoma, kad taip. Bet Ukraina neturi pasirinkimo ir negali tiesiog nekariauti. Tad, deja, turime pripažinti, kad MakKartis iš dalies teisus: Kijevas siunčia karius į puolimą, negalėdamas užtikrinti pakankamos paramos iš oro. Kitaip tariant, abi pusės Ukrainoje kariauja, naudodamos Antrojo pasaulinio karo taktiką.
Tuo tarpu Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas M. MakKaulas (McCaul) pareiškė, jog respublikonams reikia atskaitomybės ir patikinimo, kad Ukraina turi aiškią pergalės strategiją. „Sekinimo karas prie pergalės neprives. To nori Putinas. Jis nori palaužti amerikiečių ir europiečių valią“, – pažymėjo MakKaulas.
Šie JAV politikų pareiškimai skamba itin keistai, turint omeny, jog Ukraina kaunasi su Rusija, kuri yra ir JAV priešas.
Todėl pergalės planą turėtų pateikti ir JAV. Ir tą planą reikia ne tik turėti, bet ir jį įgyvendinti. Tačiau dabar ant nosies rinkimai, o politikai „atidirbinėja“ savo rinkėjams, vaidindami, kad jiems rūpi kiekvienas kiekvieno žmogaus karui išleistas centas.
Tuo tarpu Zelenskis JAV Kongrese pareiškė, kad Ukraina „laimi“ kare su Rusija, todėl būtina paramą tęsti. Jis pozityviai įvertino susitikimą su JAV politikais, o visą vizitą ir prezidento nuotaiką tiksliausiai atspindi ši frazė: „Jei negausime pagalbos, karą pralaimėsime“.
Reality checkpoint. Ir jei po JAV Atstovų Rūmų politikų abejonių mums kyla pyktis ir kraujo spaudimas, turime suprasti ir amerikiečius. Jiems rūpi kaip, kur ir kodėl nuo karo Ukrainoje pradžios bus panaudoti JAV Kongreso palaiminti 113 mlrd. dolerių. Leisti dešimtis milijardų dolerių karui, kurio pabaigos perspektyvų nesimato, sutikite – misija pakankamai sudėtinga.
Tad visiškai normalu, kad JAV politikams kliūva praėjusio šimtmečio kovos strategija ir taktika, tačiau derėtų suprasti, kad Ukrainai norint pasiekti NATO ir JAV karinį – taktinį lygį reikės ne mažiau dešimties metų.
Apmaudu, kad abi pusės šiek kiek nesusikalba. Tai vėl rodo, jog trūksta kasdienio darbinio dialogo. Būtų perspektyvu, jei Vašingtonas ir Kijevas sukurtų nuolatinę kontaktinę grupę, kuri dirbtų ne tik finansų, karinės technikos, bet ir strategijos klausimais.
Galų gale, parengtų „pergalės“ planą, kurio iki šiol nėra. Kol kas planas toks – kariaukime iki Ukrainos pergalės ir Rusijos nepralaimėjimo.
Buvęs JAV prezidento Trampo patarėjas Džonas Boltonas pareiškė, kad Kinija aktyviai ruošiasi karui su Valstijomis, ką esą įrodo JAV žvalgybos duomenys. Politikas atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtą JAV karinių oro pajėgų sekretoriaus F. Kendalo pareiškimą, kuriame jis nedviprasmiškai skelbia apie Kinijos keliamą grėsmę.
„Žvalgybos duomenys negali būti aiškesni. Negaliu pasakyti, kokie yra tikrieji jų ketinimai. Tačiau Kinija ruošiasi karui, ir tai yra karas su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė F. Kendalas.
„Ši grėsmė neapsiriboja vien kariniais reikalais, bet apima ir politiką bei ekonomiką. Per pastarąjį dešimtmetį šią grėsmę suvokėme skirtingu greičiu. Daugeliu atvejų pavojingai lėtai įvertinome pavojaus dydį ir mastą“, – pažymi Boltonas.
Taip. Ir pramiegojome ne tik kinų drakono, bet ir rusų meškos augimą ir kraujo troškimą. Tikėtinos datos, kada Kinijos kariuomenė tam bus pasiruošusi, yra tarp 2025 ir 2027 metų. Savo ruožtu, ekonomistai ekspertai atkreipia dėmesį į keletą Pekino ekonominių sprendimų, rodančių tikėtiną pasirengimą karui prieš Vakarų valstybes.
Iš esmės nieko nauja nepasakyta po to, kai kovo mėnesį Kinijos valdovas Si Dzinpingas paragino kariuomenę ruoštis karui. Jis nepasakė, su kuo konkrečiai teks kariauti, tačiau nesunku atspėti, kad buvo kalbama apie kovą dėl Taivano prieš JAV ir sąjungininkus.
Mus šiame kontekste neramina kitkas: Putino, Si ir Kimo trijulės suaktyvėjimas ir keitimasis vizitais. Ši trijulė kažką rezga, virdama dvokiančią smalą. O rezgami, greičiausiai, netolimos ateities ėjimai, sinchronizuojant veiksmus, pridengiant vieniems kitus.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos kariuomenė tęsia puolimą Bachmuto ir Melitopolio kryptimi.
Pranešama, jog sudaužius rusų artileriją ir prieštankines sistemas, Ukrainos tankai ir kita šarvuota technika pajudėjo į priekį Zaporožės kryptimi.
Ukrainos saugumo tarnyba ir karinis jūrų laivynas smogė laikinai okupuotame Kryme esančiam aerodromui „Saki“. Sunaikinta mažiausiai 12 lėktuvų Su-24 ir Su-30, taip pat „Pancir“, nežinomas skaičius bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos Federacija naudoja smūgiams Ukrainoje, jų operatorių mokymo bazė.
Taip pat pranešama, jog smūgių metu žuvo mažiausiai 30 okupantų. Tai didžiulis taktinis Ukrainos laimėjimas ir smūgis driskių karinėms oro pajėgoms.
Patikslinta informacija dėl vakarykštės rusų oro atakos: Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 36 iš 43 paleistų sparnuotųjų raketų. Kadangi rusai atakavo Ukrainą nuolat kursą keičiančiomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101/X-555/X-55 ir pavyko numušti tokį didelį kiekį, spėjame, kad išauš diena, kai ukrainiečiai numuš visas raketas.
Tada jau ir mes šausime šampaną. Nealkoholinį.
Trumpai
Tęsiasi Ukrainos ir Lenkijos žodžių karas. Viena ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių Lenkija pareiškė, kad nebetieks ginklų kaimynei, jei bus tęsiamas spaudimas dėl grūdų importo. Premjeras M. Moravieckis pareiškė, kad šiuo metu Lenkija daugiausia dėmesio skiria savo gynybai modernesniais ginklais. Lenkija esą jau nusiuntė Ukrainai 320 sovietinių laikų tankų ir 14 naikintuvų MiG-29 ir daugiau nelabai turi ką pasiūlyti.
Reikia pažymėti, kad Lenkijos ginklų eksportas į Ukrainą nebus visiškai nutrauktas, nes gamintojas PGZ artimiausiais mėnesiais turi nusiųsti Kijevui apie 60 artilerijos sistemų „Krab“.
Verdant jausmams, kurias pakursto ir minia manipuliuojanti žiniasklaida bei politikai, nepamirškime, jog Lenkija suteikė labai daug paramos Ukrainai, ragindama Vokietiją aprūpinti šalį tankais „Leopard 2“ ir priėmė daugiau kaip 1,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Lenkija skyrė daugiau kaip 3,3 mlrd. dolerių Ukrainos apginklavimui.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis tapo JT Saugumo Tarybos dalyviu, kuris kreipėsi į Kiniją, prašydamas paveikti Rusiją, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą.
„Ypač norėčiau kreiptis į gerbiamą Kinijos atstovą. Jūs perspėjote Rusiją nenaudoti branduolinių ginklų, ir mes tam pritariame. Dabar prašome jūsų žengti toliau“, – ragino jis.
Naivus prašymas šaliai, kuri neabejotinai remia Rusiją ir pati ruošiasi karui.
Lietuvoje
Matant, kaip mūsų politikieriai skaldo malkas, naudodamiesi naivių žmonių jausmais, mums norisi ne vienam numauti kelnes ir išperti dilgelėmis užpakalius.
Puikiai suprantame, jog tai priešrinkiminės manipuliacijos ir politinių reitingų makaronų košės virimo pradžia. Iš politinių spintų toliau bus traukiami seni vaikų tvirkintojų, kagėbistų, antisemitų, kolaborantų ir seniai Anapilin iškeliavusių naftalininių veikėjų griaučiai.
Visa tai politikai, jų vairuojamos jėgos ir samdytos PR kompanijos daro dėl vieno tikslo: atkreipti vartotojo dėmesį, pripildyti jo pilkos masės dėžutę, „pakabinti“ žmogų. Kitaip sakant, jam patikti ir užprogramuoti nukulniavimui prie balsadėžės su „teisingai“ užbrauktais kryželiais.
Todėl stebėsime neįtikėtinais tempais dygstančius vaikų, medžių, gyvūnų, Marcinkevičiaus ir kitų objektų bei subjektų gynėjus, kurie atsiras ten, kur susiburs pakankamai padoraus dydžio minia.
Visa tai nėra kažinkoks didelis blogis. JAV rinkimų metu vyksta tikros ir suvaidintos muštynės, kandidatai į prezidento postą leidžia sau kur kas daugiau šou elementų ir taškosi dar aštresnėmis frazėmis.
Tačiau už JAV sienų nevyksta karas.
Ir visgi, mes, galbūt todėl, kad esame naivūs, tikime, kad mums su jūsų pagalba pavyks neprarasti budrumo, nenukrypti į antraeilius, trečiaplanius senų vaiduoklių medžioklės reikalus. Būtent todėl mums šiandien labiau rūpi ne senos, supuvusios kagėbistinių griaučių liekanos, o mūsų šalyje knibždantys pavojingi elementai.
Kaip apsaugoti šalį nuo realių grėsmių, o ne nuo praeities šmėklų – štai kur klausimas. Todėl kaip niekada svarbu šiandien susitelkti į tai, kas vyksta čia ir dabar.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Jei „praeities šmėkla“ pavadintume žydų genocidą (vad. holokaustą), viskas stotų į savo vietas – paaiškėtų, kad užmiršus praeitį, nėra ateities.
O tai vėl vis į vienus vartus: jei Petras yra Antanui pamušęs akį, tai to „niekada nevalia pamiršti, kad daugiau nepasikartotų“. O jei Antanas Petrui yra pavogęs piniginę ir praskėlęs lūpą, tai tėra „praeities šmėkla“.
Kaip Rainių miškelis ir pokarinis kagėbistų siautėjimas, kaip Rytų Lietuvos (Vilnijos) okupacija ir t.t.. A ne?
Rainių miškelis bumblauskinių istorikų sukurtas mitas, tikrovėje tai nacių įvykdytos žudynės, suverčiant kaltę tarybiniams kariams.
Ar ne keista, jog ne tik Lietuvoje, bet ir kitur (BY, UA, gal ir PL) Kremliaus diversantai vykdė žudynes pagal tą pačią schemą?
Žemyna, pradėk mastyt ir remtis keitiniu mąstymu ir faktais, o ne nepagrįstomis interpretacijomis.