Pradedantiesiems investavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai sudėtingas užsiėmimas su daug taisyklių ir nežinomybės. Tačiau egzistuoja nemažai investicinių priemonių, pritaikytų būtent tiems, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius šiame kelyje arba siekia diversifikuoti savo investicijų portfelį. Kokios investavimo priemonės labiausiai tinka pradedantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
„Renkantis investavimo priemonę, pirmiausia reikėtų apsibrėžti, kokiam tikslui taupote – siekiate gauti papildomų lėšų reikalingam pirkiniui, norite sukaupti turto ateičiai, o gal tiesiog norite išsaugoti pinigų vertę. Konkretiems tikslams egzistuoja skirtingi investavimo įrankiai. Kai kurie leidžia žinoti, kiek ir kada uždirbsite, o kiti – nors ir šiek tiek rizikingesni – yra orientuoti į kur kas ilgesnį laikotarpį“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Terminuotasis indėlis
Terminuotasis indėlis – taupymo būdas, kai pinigai nustatytą terminą laikomi atskiroje sąskaitoje ir už tai gaunamos garantuotos bei fiksuotos palūkanos.
„Pasirinkus terminuotąjį indėlį, tiksliai nustatoma jo trukmė, kuri gali svyruoti nuo vieno mėnesio iki kelerių metų, bei pinigų suma, kuri bus uždirbama. Pasibaigus indėlio terminui, įnešta suma ir palūkanos pervedamos į nurodytą banko sąskaitą“, – aiškina ekspertė.
Tai – viena saugiausių, paprasčiausių ir populiariausių investicinių priemonių. Ji labiausiai tinkama asmenims, norintiems užsidirbti tam tikrą pinigų sumą per konkretų laikotarpį, pažymi L. Načajienė. Vienas iš indėlio privalumų – galimybė jį padėti bet kuriuo metu.
Vis dėlto, anot ekspertės, galima įžvelgti ir trūkumų: dažnai terminuotųjų indėlių pelningumas nėra didelis – neretai siūloma grąža nesiekia infliacijos. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į galimas rizikas – nutraukus su banku sudarytą terminuotojo indėlio sutartį anksčiau nei numatyta, investuotojas negauna sukauptos palūkanų sumos.
Vyriausybės taupymo lakštai
Vyriausybės taupymo lakštai (VTL) – tai Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys. Anot L. Načajienės, VTL laikomi saugia investicija, generuojančia grąžą, panašią į terminuotų indėlių – tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patiki ne bankui, o Vyriausybei. Dabartinio platinimo metu investuotojams numatytos 3,8 proc. metinės palūkanos.
„Šis investicinis įrankis, kaip ir terminuotasis indėlis, turi aiškų investavimo pabaigos laiką. Esminis šių dviejų panašių investavimo priemonių skirtumas yra tai, kad VTL platinami tik tam tikru metu – pirmą kartą šiais metais jie platinti rugpjūčio 7–21 d., antrą – dabar, iki rugsėjo 18 d.“, – pasakoja L. Načajienė.
VTL privalumai panašūs į terminuotųjų indėlių – ši investicinė priemonė yra paprasta ir saugi, o VTL įsigijęs žmogus turi galimybę prireikus juos parduoti kitam asmeniui. Pasak ekspertės, ji tinkamiausia tiems, kurie orientuoti į garantuotą grąžą trumpuoju laikotarpiu – taupantiems konkretiems pirkiniams arba norintiems išsaugoti pinigų vertę.
Tačiau „Luminor investicijų valdymas“ vadovė atkreipia dėmesį, kad ši priemonė turi ir trūkumų – kitaip nei terminuotųjų indėlių, VTL negalima įsigyti bet kada, taip pat jos pelningumas yra gana žemas. Jos platinimo tinklas, bent jau per pirmąsias dvi emisijas šiais metais, taip pat yra siauras ir apima tik du komercinius šalies bankus. Todėl gyventojams, neturintiems sąskaitų tuose bankuose, įsigyti Vyriausybės taupymo lakštus yra sudėtingiau.
Investicinis gyvybės draudimas
Dar viena populiari investavimo priemonė – investicinis gyvybės draudimas. Pasak L. Načajienės, dalis žmogaus kas mėnesį pervedamų įmokų investuojama, kita dalis tenka draudimo rizikai padengti. Toks investavimo įrankis dažniausiai pasirenkamas gyventojų, siekiančių užtikrinti šeimos finansinį saugumą apdraustajam susirgus, tapus neįgaliam ar mirus.
„Daliai gyventojų ši priemonė gali būti patogi, nes ji nereikalauja didelio investuotojo įsitraukimo, taip pat gali suteikti didesnį finansinį saugumą. Kita vertus, metais atliktas Lietuvos banko tyrimas atskleidė ir keletą šios priemonės trūkumų“, – teigia L. Načajienė.
Pirmas iš jų – kad 7 iš 10 naujų investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudaromos per draudimo agentus, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra komisinis atlygis už sudarytą sutartį, todėl agentai yra suinteresuoti parduoti produktą, kuris nebūtinai atitinka konkrečių gyventojų poreikius.
„Antra – su apsidraudusiojo amžiumi taip pat brangsta ir šio draudimo įmokos – kuo vyresnis apdraustasis, tuo draudimui skirta įmokos dalis yra didesnė. Tai reiškia, kad laikui bėgant, investuojama dalis mažėja, todėl įmokų gali nebepakakti draudimo rizikoms padengti, trūkstamą dalį bendrovė padengia iš jau sukauptos sumos“, – pasakoja ekspertė.
Trečia – dideli mokesčiai.Lietuvos banko 2021-ais metais pateiktas hipotetinis skaičiavimas rodo, kad tuo atveju, jeigu vartotojas per 30 metų sumokėjo 30 tūkst. eurų investicinio gyvybės draudimo įmokų, draudikui ir valdymo įmonėms sumokėti administravimo ir valdymo mokesčiai gali siekti 4–16 tūkst. eurų.
Pensijų fondai
Pensijų fondai – dar vienas itin populiarus ir paprastas investavimo įrankis. Jie Lietuvoje yra dviejų rūšių – antrosios ir trečiosios pakopos.
„Kaupiant antrosios pakopos fonduose, įmokų dydžiai tiesiogiai susiję su atlyginimo dydžiu – mėnesinė įmoka sudaro 3 proc. nuo gyventojo atlyginimo, prie jų valstybė prideda 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kaupiant trečiosios pakopos pensijų fonduose, investuotojai norimo dydžio ir dažnio įmokas atlieka patys ir gali pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio lengvata – t. y. atgauti iki 300 eurų per metus“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Anot ekspertės, pensijų fondai itin gyventojų mėgstama investavimo priemonė, kadangi ji paprasta ir reikalauja minimalaus investuotojo įsitraukimo – kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonduose įmokomis rūpintis nereikia, kaupiantiems trečios pakopos fonduose – rūpintis reikia minimaliai. Dar vienas jos privalumas – valstybės parama.
Pensijų fondai tinkamiausi tiems, kurie siekia ilgalaikės grąžos ir nori užsitikrinti orų gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus, pasakoja L. Načajienė.
„Kita vertus, vertinant objektyviai, kai kurie šalies gyventojai kaip antros pakopos pensijų fondų trūkumą nurodo tai, kad sukaupto turto išmokų būdai išėjus į pensiją nėra lankstūs ar pilnai aiškūs. Be to, kaupiant pensijų fonduose taip pat yra taikomi fondų administravimo mokesčiai, kurie daro įtaką galutinei pensijų fondų grąžai“, – vardija ekspertė.
