2023 m. liepos mėn. aktoriai Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas surengė X-ąją stovyklą – šventę „Kūrybingi stebuklai“ Šalčininkų rajono Dieveniškių vaikams ir jaunimui. Stovykla vyksta jau dešimti metai iš eilės, o nemokama šventė skirta visai bendruomenei 5-us metus.
Programa talpino netgi 9 profesionalius žinomų Lietuvos menininkų spektaklius bei koncertus, filosofijos ir psichologijos paskaitas, bei 3 kūrybinius užsiėmimus: Gongų terapijos, klounados ir improvizacijos.
Daugiakultūriame Šalčininkų rajone prasmingas mokomąsias veiklas pavyko įgyvendinti partneriaujant su Britų Taryba Lietuvoje, bei pagrindinių rėmėjų Lietuvos Kultūros tarybos ir Šalčininkų rajono savivaldybės dėka. Kūrybinė komanda: Lukas Auksoraitis, Artur Svorobovič, Raminta Šniaukštaitė, Evelina Naujokienė, Samuelis Valentinas Sauchatas, Kyrylo Kremenčuk, Julius Ambrazevičius ir Valerija Svorobovič.
Kūrybiniuose užsiėmimuose su režisieriumi, aktoriumi ir, svarbiausia, profesionaliu socialiniu klounu Žilvinu Beniušiu vaikai pasimatavo šiuolaikinės klounados žanrą. Mokėsi priimti save tokius kokie yra, savo trūkumus ir silpnybes, scenoje, žiūrovų akivaizdoje paversti ne tik stiprybėmis, bet ir gebėti sukurti iš to komiškas situacijas.
Taip pat režisierius stengėsi vaikams suteikti gebėjimą pasitikėti savimi sudėtingų nejaukių situacijų akivaizdoje. Kuriant klounados žanre vaikai lavino savo komiškumo „raumenį“ naudodamiesi kontrasto, sceninės klaidos principais bei svarbiausia klounados žanre, beje kaip ir gyvenime – kurti autentišką ryšį su scenos partneriais ir publika.
Menininkas dalinosi: „Vaikai labai talentingi, visada džiaugiuosi grįždamas į šią stovyklą su jais dirbti, kiekvienais metais jie vis geriau geba būti scenoje, valdyti savo kūną, kalbėti, būti drąsūs, dalintis jausmais. Drąsiai užduoda brandžius klausimus, tikrai yra kuo džiaugtis, didžiuojuosi šia stovykla – švente.“
Į nežinomybę, t.y. improvizacijos teatro žanrą vaikai žengė su aktoriumi, profesionaliu „improvizatoriumi” Oskaru Vygonovskiu (Oskar Wygonowski).
Vaikai mokėsi nebijoti lipti ant scenos nepasiruošę, visiškai tuščia galva, lavino savo mąstymą, kad jis veiktų netgi aukštos įtampos situacijose bei treniravo savo gebėjimą reaguoti į tokias situacijas priešingai negu įprasta, t.y. ne su baime, užsidarymu, susikaustymu, o su azartu bei džiugesiu.
Taip pat vaikai mokėsi kurti istorijas, kad lengvai gaudytųsi nepažįstamose sceninėse situacijose. Pats Oskaras pabrėžia: „Šie įgūdžiai labai vertingi ir gyvenime – nuo kalbų sakymo ir pažinčių mezgimo iki gebėjimo prisiimti atsakomybę ar išsisukimo iš situacijos, kai esi nepadaręs namų darbų“, šmaikštauja aktorius ir linki drąsos „raumenį“ naudoti atsakingai.
Na o pailsėti nuo bendravimo su scenos partneriais, žiūrovais ir susitelkti į save meniniame užsiėmime „Gongai – Kvėpavimas – Atsipalaidavimas“, kvietė aktorė Raminta Šniaukštaitė.
Atviroje paskaitoje dalyviai išgirdo gongų meditacijos veikimo principus, apie įvairiausius naujoviškus mokslinius tyrimus įrodančius jų visapusę naudą sveikatai – nerimo, skausmo, streso mažinimui. Po sėkmingo kvėpavimo bei atsipalaidavimo seanso dalyviai dalijosi, kad seniai nesijautė taip atsipalaidavę, tokie ramūs, energingi, kai kurie netgi minėjo, jog pavyko „persikrauti“ ir pasijuto lyg būtų pirmoji stovyklos diena.
Paskaitoje su filosofu Virginijumi Gustu vaikai paniro į intriguojantį filosofijos pasaulį bandydami iškoduoti Mykalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos ypatingumo genetinį kodą. Kokia gi Čiurlionio genialumo paslaptis, kuo jis ypatingas, kad išliko aktualus iki šiol?
Specialiai stovyklos – šventės dalyviams sukurtoje paskaitoje vaikai sužinojo ne tik apie Čiurlionį, bet ir praplėtė savo žinių plotus – susipažino su filosofo Dekarto (Descartes) kūrybingumo sprendimo idėja, sužinojo, kas yra frenologiją, mokėsi atskirti kas yra mokslas, o kas pseudo mokslas, bei pajusti ribą tarp savitikslio meno ir meno kaip įrankio ideologijai skleisti, t.y. kada jis jau tampa propaganda.
Vadovai liko be galo maloniai nustebinti, kad net patys jauniausi stovyklos dalyviai labai įsitraukė bei daug apie Čiurlionį žinojo patys. Iš paskaitos vaikai išsinešė vieną svarbiausių minčių – kad teisingas atsakymas nebūtinai yra kūrybingas atsakymas.
Į svečius atvykusi iš Vilniaus paramos vaikams centro psichologė – psichoterapeutė Veronika Lakis – Mičienė savo paskaitoje vaikus kvietė pasižiūrėti į visiems, atrodo, savaime suprantamą dalyką – bendravimą, naujomis akimis.
Psichologė pasidalino įvairiomis bendravimo schemomis bei praktiniuose užsiėmimuose (dalyviai net nusikėlė ant pievelės iš auditorijos eksperimentiniam psichologiniam žaidimui) vaikai mokėsi, kokie įvairūs faktoriai daro įtaką bendravimui ir jo kokybei, kaip bendraujant išlikti savimi bei gebėti brėžti ribas ir puoselėti sveikus, ugdančius santykius.
Pati psichologė maloniai nustebo jaunuolių drąsiu bendravimu bei žingeidumu. Taip pat specialistė stebisi ir sveikina stovyklos rengėjų komandą, kad atveža tiek daug renginių ir pabrėžė, kokią didžiulę reikšmę vaikų psichologinei sveikatai teikia būtent tokie kultūriniai bendruomeniškumą skatinantys renginiai: „Kartais nežinai koks vadovo, dėstytojo pasakytas žodis ar pamatytas spektaklis įkris kažkur ten giliai viduje kaip kokia sėkla šių jaunų žmonių gyvenime ir „išdygs“ kokie nors vertingi suvokimai apie save, bendravimo įgūdžiai, drąsa“.
Veronika priduria, kad jauniems žmonėms tokios aplinkybės kaip teatro, vaidybos, improvizacijos paskaitos bei pasirodymų kūrimas yra puiki galimybė išbandyti save, pastatyti save į kitą galbūt nepažįstamą „amplua“, ko savo aplinkoj gal niekada ir nepavyktų padaryti, kas yra be galo naudinga besiformuojant asmenybei.
Be kūrybinių ir mokomųjų užsiėmimų stovykloje kone kiekvieną dieną dalyvių laukė tokia meninių pasirodymų gausa, kad sukeltų pavydą net teatro gurmanams.
Visiems puikiai žinomos, be galo talentingos ir energingos aktorės Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė iš teatro „LABAS“ rodė spektaklį, paremtą J. Basanavičiaus siaubo pasakų rinkiniu – „Velnių priėdę“. Patį spektaklį pateikė itin išradingai būtent Šalčininkų krašto gyventojams – Dzūkų tarme.
Spektakliui pasibaigus vaikai buvo pritrenkti – aktorės ant scenos paliko devynis prakaitus ir, kadangi patys savaitės gale rodys pasirodymus, gavo neprilygstamą pavyzdį, ką reiškia tikras įsitraukimas bei kūrybinis užsidegimas ant scenos.
Po spektaklio aktorės pasiliko pokalbiui apie spektaklio kūrimo subtilybes bei kalbų svarbą mūsų gyvenime. Vaikai norėjo sužinoti kiek laiko trunka sugalvoti spektaklį, iš kur kilo idėja pasidalinti būtent siaubo pasakomis ir, aišku, svarbiausias klausimas: „kodėl būtent Dzūkiškai?”.
Parodyti patį aukščiausią klounados lygį atvyko šiuolaikinės intelektualios klounados teatro aktoriai Artūras Dubaka ir Justinas Narvydas su koncertu – spektakliu „Rokas ir Rokenrolas“. Spektaklis žiūrovams ir iki ašarų juokinga vaidyba priminė, kad daug dažniau verčiau yra savo talentus kūrybingai apjungti scenoje vardan didesnio gėrio, negu ilgai ieškoti kur pritaikyti savo gebėjimus.
Aktorius O. Vyganovskis, surengęs „Atviro mikrofono” improvizacijos pasirodymą, scenoje išbandyti jėgas pakvietė ne tik profesionalius aktorius, bet ir žiūrovus.
Vaikai pasirodymuose galėjo ne tik smagiai pabūti žiūrovais, bet ir pamatyti kaip profesionalūs aktoriai bei klounai pritaiko scenoje tai, ko jie dienos metu mokėsi klounados ir improviizacijos užsiėmimuose. Jaunuoliai po pasirodymų buvo be galo sužavėti ir įkvėpti, o kai kurie net sakė, kad laukia kol patys galės lipti ant scenos ir išbandyti save. O suaugusieji žiūrovai po pasirodymo valėsi juoko ašaras.
Dalyvių širdis suvirpino Justo Tertelio ir Vestos Šumilovaitės – Tertelienės prikelti antram gyvenimui M. K. Čiurlionio laiškai. Dalyviams pavyko sakytumei kone gyvai susitikti su Čiurlioniu ir pritaikyti žinias prieš tai įgytas su filosofu V. Gustu.
Vakarėjant, prūdo fone besileidžiančiai saulei beglostant aktorių veidus bei aktoriaus Artūr Svorobovič elegantiškam akomponavimui pianinu, vaikams pavyko panirti į tuometinį, be galo įsimylėjusį, melancholišką ir jau nebe tokį mįslingą Čiurlionį. Šį pasirodymą palydėjo didžiulis susikaupimas ir net ne viena ašara riedėjusi skruostu.
Čiurlionio laiškų skaitymus vijo žymių, apddovanotų aukščiausiais įvertinimais Lietuvoje ir užsienio renginiuose, labai talentingų aktorių Dainiaus Gavenonio ir Rasos Samuolytės poezijos skaitymai. Aktoriai jaukiai bei žaismingai bendravo su žiūrovais ir meistriškai įpūtė gyvybės Vytauto Mačernio ir Daivos Čepauskaitės poezijai.
Po pasirodymo vaikai smalsiai klausinėjo aktorių apie profesijos subtilybes, jų santykį su poezija, o ir pasakojo, kaip patys taip pat norėjo tapti poetais. Aktoriai taip pat dalinosi įvairiomis netikėtomis istorijomis, kurios ištinka kuriant spektaklius. Po pasirodymo aktoriai atskleidė, kad tai buvo pirmas kartas, kai skaitė poeziją jaunimo stovykloje ir tai buvusi viena pirmųjų pažinčių su Šalčininkų krašto žiūrovais.
Ir vyšnaitė ant torto – jaunojo aktoriaus iš Ukrainos Kyrylo Kremenčuk poezijos skaitymas ir pokalbis apie tai, kaip jam sekasi gyventi Lietuvoje, studijuoti aktorinį meną LMTA ir visą tai daryti lietuvių kalba, kurią jis išmoko per metus laiko. Neįtikėtina Kyrylo istorija, patirtys bei drąsa ir stiprybė sujaudino dalyvius. Taip pat Kyrylas mus pagerbė kartu su visais giedodamas mūsų Tautišką giesmę.
Visus šiuos pasirodymus vainikavo visą savaitę kurti vaikų pasirodymai. Dalyviai, įkvėpti visos virtinės profesionalų pasirodymų bei kūrybinių užsiėmimų, kuriose įgijo įvairiausių scenos meno žinių. O žiūrovų, kurie atvyko į jaunųjų talentų vakarą, laukė ypatingas kultūrinis repertuaras, beveik 20 kūrinių: magijos pasirodymas, vaidybiniai etiudai pagal Čarlio Čaplino (Charlie Chaplin) filmus, trumpos komedijos, šviežiai sukurtas stovyklos himnas, stand-up komedijos žanro pasirodymas bei šokio kompozijos ir ne tik.
Jaunieji aktoriai drąsiai lipo ant scenos bei reiškė save ir, svarbiausia, kaip mokė visi vaidybos dėstytojai šią savaitę, vaidindami šventė gyvenimą.
Vakaro pabaigai netgi dvi dovanos bendruomenei – dainuojančių mimų „Neteisėtai padaryti“ ir grupės „Jauti“ koncertai, šokdinę visus šventės dalyvius. Dūzgės praūžė atrodo akimirksniu, žiūrovams nenorint „paleisti” atlikėjų ir nepaliaujamai skanduojant „pakartot“.
O paskutinę stovyklos dieną savo ašaras buvo nuspręsta slėpti ne nosinaitėmis šluostantis, o pasikvietus šmaikščiausią Lietuvos gatvės cirko artistą Viačeslavą Mickevičių. Visų dėmesį per pirmąją pasirodymo minutę prikaustęs aktorius džiugino dalyvius vienračio, ugnies rijimo, balansavimo bei žongliravimo pasirodymais ir nei vienai sekundei atsipalaiduoti neleido, įtraukęs visus žiūrovus į reginį ne tik triukais, bet ir nesiliaujančiais pokštais bei improvizacijomis. Pasirodymo tikslas pavyko – dėl besibaigiančios stovyklos vaikai neverkė, o juokėsi pro ašaras.
Viena svarbiausių stovyklos magijų, kad visą buvimo joje laiką vaikus lydi vadovai-profesionalūs aktoriai, iš kurių kiekvienas savu, vis kitokiu kampu, stengiasi vaikus įkvėpti drąsos ir kūrybiškumo.
Vadovė Raminta Šniaukštaitė dalinasi, kad „užsiėmimuose teatrinių pratimų pagalba mokė improvizacijos, asmeninės raiškos, partnerystės scenoje, koncentracijos, atsipalaidavimo ir scenos baimės įveikimo. Teatras – labai palanki erdvė, kurioje vaikai gali įsijausti, persikūnyti į personažus, o tai padeda išlaisvinti save ir įveikti savo vidinį kritiką.
Labai malonu matyti, kaip vaikai kiekvieną dieną vis tobulėja ir auga, o stovyklos pabaigoje nustebina ne tik vadovus, bet ir patys save. Kas daugiausiai ugdo žmogų, jeigu ne patirtys. O šioje stovykloje naujų patirčių tikrai netrūko. Mokomės ne tik teatrinės raiškos, bet ir pagarbos, supratimo, emocinio palaikymo, tolerancijos ir savirefleksijos. Manau, kad šios vertybės bei įgūdžiai yra būtinos ne tik jauno žmogaus raidai, bet ir kuriant tvirtą bendruomenę.”
Vadovė Evelina Naujokienė stengėsi susitelkti į komandą: „Paskaitose mano susitelkimas ir pastangos buvo į komandinius žaidimus tam, kad dalyviai pajaustų vienas kitą ir geriau suprastų kaip yra svarbu dirbti, kurti ir mokytis kartu! Tai svarbu ne tik socialiniam gyvenime, mokykloj, bet ir scenoj! Kaip sakoma vienas lauke ne karys, šia idėja ir vadovavausi, nes stovykloj to ir siekiam, kad dalyviai ne tik atvyktų ir pramogautų, bet ir susirastų naujų draugų bei išmoktų kažko naujo.
Pastebėjau, kad komandiniai žaidimai jiems duoda galimybę susikaupti, susijungti į vieną grupę bei greitai priimti sprendimą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad stovykla yra labai naudinga bendruomenei, nes stovyklos veikla apima ne tik dalyvius, bet ir jų artimuosius, draugus. Juk jie taip pat kviečiami prisijungti į spektaklius, koncertus, paskaitas taip prisidedant prie bendruomenės švietimo, kuris vienareikšmiškai turi pozityvų indėlį.
Na o mūsų naujausias komandos narys Kyrylo Kremenčuk (vadovas-aktorius iš Ukrainos), gebėdamas į visą procesą pasižiūrėti žvilgsniu iš šalies, dalinasi tokiu įspūdžiu: „Man ši stovykla buvo Dievo dovana. Tiek daug talentingų žmonių vienoje vietoje.
Labai smagu, kad rengėjai supažindina vaikus su aktoryste, nes tai padeda vaikams atrasti save ir savo galimybes. Man tai buvo pirma patirtis tokiame projekte. Negaliu pasakyti, ar pavyko daug ko išmokyti, bet norėjau vaikams suteikti pasitikėjimo savimi ir nebijoti eiti į priekį atvira širdimi. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas vaikas ras savo kelią šiame gyvenime ir išliks žmogumi!”
Stovyklos savanorė Valerija Svorobovič pasakoja: „Daug metų į stovyklą vykau kaip dalyvė, bet šiais metais turėjau galimybę tapti stovyklos savanore ir padėti rengti stovyklą bei pagelbėti vadovams. Savaitė buvo sunki, bet tuo pačiu ir be galo įdomi bei naudinga. Važiuodama kaip dalyvė dažnai nepastebėdavau, kiek iš tiesų vadovai daug daro dėl mūsų. Tik šiais metais galėjau pilnavertiškai pajausti visą jų atsidavimą šiai stovyklai. Kaip stengėsi Virginija ir Šarūnas kasmet vaikams (ir ne tik) paruošti kuo įdomesnę, įvairesnę šventės programą.
Malonu žiūrėti į tai, kaip ši stovykla formuoja vaikus, duodama jiems begalę naujų žinių bei įgūdžių, kurių jiems prireiks net jei jie neplanuoja sieti savo gyvenimo su menu. Iš šių žmonių, per šią savaitę, turėjau galimybę pasimokyti atkaklumo, kūrybiškumo bei nuoširdumo. Todėl esu be galo dėkinga, kad šiais metais man suteikė šansą tapti jų komandos dalimi ir tikiuosi, kad turėsiu tokią galimybę ir ateityje.”
Stovyklos rengėjai Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas džiaugiasi, kad sėkmingai pavyko surengti X-ąją stovyklą – šventę. Vaikams pavyko sukurti nuostabius pasirodymus apjungiant žinias, kurias gavo stebėdami profesionalų spektaklius, dalyvaudami kūrybiškumo užsiėmimuose bei vaidybos paskaitose ir burti dar artimesnę kuriančią bendruomenę, kurioje jaunuoliai jaučiasi kaip namuose.”
Partneriai: Britų taryba Lietuvoje, Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, garsas renginiams, Jurga Lego. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šalčininkų rajono savivaldybė, Green feel`s, Sip – Sap, Gentle day, Printėja, Happeak.