Rugpjūčio 4–6 dienomis Druskininkuose žadama tikra tradicinės kultūros audra:
čia vyks 30-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, skirta Dzūkijos (Dainavos) krašto metams paminėti.
Į šventę suvažiuos per 200 tradicinio folkloro puoselėtojų iš įvairių Lietuvos regionų ir pristatys specialiai šventei parengtas koncertines programas, kviesdami į didžiausią Lietuvoje vakaronę.
Čia liesis dainos, poros šoks kadrilį, grieš armonikos ir smuikai – VAKAROSIME, arba kitaip tariant – ČILINSIM!
Iš visos širdies, iš visų jėgų, iš visų plaučių!
Taip, kaip tai darė mūsų seneliai, proseneliai – akys žibėjo, prakaitas varvėjo, meilė ir džiaugsmas veiduose švytėjo!
Istorinis rakursas: nuo pavienių atlikėjų iki tarptautinio renginio
Dainavos krašto folkloro šventė – viena tų, kuri Druskininkuose turi seniausius renginių papročius.
Pirmą kartą surengta 1990 m. rugsėjo 8 dieną, šįmet ims skaičiuoti ketvirtą dešimtį.
Folkloro šventės ištakas prisimena Seimo narys Zenonas Streikus:
„Tuomet buvau Druskininkų savivaldybės tarybos pirmininkas.
Į mane kreipėsi etnografė Lina Balčiūnienė ir pasiūlė Druskininkuose rengti folkloro šventę.
Kadangi man artima liaudiška muzika, iškart pritariau šiam sumanymui.
Smagu, kad prieš tris dešimtmečius užgimusi šventė sėkmingai gyvuoja iki šiol ir tapo neatskiriama Druskininkų kultūros gyvenimo dalimi.“
Apie šventės pradžią, evoliuciją ir turiningą prasmę kalbamės su Druskininkų kultūros centro etnografe, šventės sumanytoja ir rengėja Lina Balčiūniene.
„Pristačiau šventės sumanymą, ji sulaukė pritarimo ir ėmiausi kasmetinių organizacinių darbų, – pasakoja Lina.
– Pradėję nuo atskirų Dzūkijos regiono folkloro kolektyvų ir solinių folkloro pateikėjų koncertų, mugės, iš vos 10 vietinių amatininkų mugės išsiplėtėme iki tarptautinės šventės, kurioje pasirodė svečiai iš istorinių žemių – Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių.
Dabar šventėse šoka, groja ir dainuoja visų Lietuvos etnografinių regionų atstovai ir tai puiki proga dzūkams ir kurorto svečiams pažinti aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių, mažosios Lietuvos papročius, dainavimo ir šokimo papročius.“
Pirmosios šventės vykdavo rugsėjį, po bulviakasio, kad ansambliečiai ramiai nudirbtų darbus ir žiūrovų būtų.
Vėliau nusistovėjo pirmojo rugpjūčio savaitgalio data. Iš pradžių šventė vyko vieną dieną, o dabar – jau tris.
Pradėtas rengti Druskininkų dainų slėnyje, šventė persikėlė į įvairias vietas, nuo muzikos ir dainų skamba visas kurortas.
Mugėje dalyvauja jau nebe 10, o per 100 sertifikuotų amatininkų ir tautodailininkų iš visos Lietuvos.
Visos šventės turėjo savo tematiką:
vandens, žemės, laimės, vaikų, vestuvių ir kt., buvo skirtos Etnografinių regionų, Tarmių ar Pasaulio lietuvių, UNESCO, Tautinio kostiumo metams paminėti.
Pastarojoje demonstravo tautinius, baltų genčių ir istorinius kostiumus, galvos apdangalų rinkinį.
Švenčiant Žalgirio mūšio 600-sąsias metines, kolektyvai rengė karinių-istorinių dainų programas.
Lina prisimena įstrigusį šventės epizodą:
„Iliustruojant mūšio aplinką, dalyviams teko vilkėti sunkius šarvus, o lauke tuomet buvo +35, prakaitas tiesiog upeliais bėgo…“
Vienas įsimintiniausių renginių – skirtas M. K. Čiurlioniui.
Beje, pirmoji šventė irgi buvo pažymėta Čiurlionio citata.
Dar 2003 metais L. Balčiūnienė kartu su savo vadovaujamu Druskininkų kultūros centro folkloro ansambliu „Stadałėłė“ parengė programą „Daina Čiurlioniui”:
dainininkės autentiškai atliko Čiurlionio harmonizuotas dainas ar dainų motyvus, panaudotus kituose kūriniuose.
Minint Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, ši programa tapo Dainavos krašto folkloro šventės preliudija.
Tuomet Čiurlionio namų-muziejaus sodelyje po obelimis, skambant „Stadałėłės“ dainoms, jas iliustravo miesto dailininkai.
Taip gimė įdomi paroda, eksponuota V. K. Jonyno dailės galerijoje.
Beje, „Stadałėłė“ šventėje dalyvauja jau 27-ąjį kartą ir tapo savotišku šventės prekiniu ženklu:
dažnai šventę pradeda, pabaigia, o šįmet sudrebins Lietuvoje dar nematytu ir negirdėtu meniniu pasirodymu „Kap viena dziena“, kur tradicinį folklorą atliks kartu su saksofonininku Tomu Čiukausku ir devynių stotingų kalvių būriu, savo priekalus bandysiančius prakalbinti muzikos kalba.
Neišsiamamos senosios kūrybos gelmės
Renginys kasmet įgauna naują atspalvį ne tik dėl pasirinktos temos, bet ir pasipildo naujomis veiklomis, viliojančiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, naujoviškesnėmis formomis.
Didžiausio susidomėjimo sulaukė piešimo akcija ant asfalto, senųjų muzikos instrumentų muzikinis paradas, lopšinių ir žaidimų popietė šeimai, masinės polkos su ragučiais tryptuvės, jotvingių ir žiemgalių archeologinių kostiumų pristatymas, dzūkiškų juostų ir galvos apdangalų parodos.
Nuo 2017 m. pradėti rengti įvairūs tradicinių amatų, žolininkų, kulinarinio paveldo, senovės karybos, tradicinių šokių ir kt. vakaronės-mokymai.
Iki šiol visi mena kūrybines dirbtuves „Suspinsma kaselas“, „Veseiliniai verkavimai“, šokių mokymus „Tancavok pol‘kucį sanobiškai“.
Ypač patrauklios buvo kūrybiniai užsiėmimai, kuriose etnomuzikologė kartu su ansambliečiais supažindino su senųjų vienbalsių dzūkų dainavimo ypatumais, aukštaitiškų sutartinių subtilybėmis, mokė jas dainuoti.
Neatskiriama švenčių dalimi tapo tradiciniai liaudies žaidimai ir pramogos visai šeimai, prie kurių nuolat būriuojasi gausus žaidžiančiųjų būrys.
Kai kurios šventės sudėtinės dalys ilgainiui „išaugo” renginio marškinėlius ir įgavo savarankiškumą.
Pavyzdžiui, pasakorių varžytuvė išaugo į Lietuvos pasakotojų varžytuves „Žodzis žodzį gena” – vienintelį tokio pobūdžio respublikines suaugusiųjų varžytuves, pritraukiantį begalę dalyvių ir žiūrovų, besidominčių tarmėmis, linksmomis istorijomis, pasakomis ar sakmėmis.
Beje, šįmet konkursas Druskininkuose vyks jau 10-ąjį kartą.
Folkloras kitaip – sintezė su šiuolaikiniais muzikos žanrais
Nuo 2011 metų į šventės programą įtraukti postfolkloro vakarai.
„Jei anksčiau muzikinis folkloras buvo suvokiamas kaip muziejinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir autentiškai atkartoti, – sako etnografė, – tai šiais laikais šią muziką atlikėjai pateikia savitai, kūrybiškai, ieškodami naujo skambesio, kitų išraiškos priemonių, o tai leidžia šiuolaikinei visuomenei patraukliau pateikti šimtmečius skaičiuojančius papročius.“
Sprendimas pasiteisino:
postfolkloro vakarai, kuriuose dalyvauja ansambliai ar atlikėjai, atliekantys senąsias liaudies dainas kituose muzikos žanruose, smarkiai išpopuliarėjo ir pritraukia gausią jaunosios kartos auditoriją.
Šįmet koncertuosianti bandomoji tradicinių šokių muzikos grupė „Robaksai” folklorą jungia su džiazo, regio, roko, world music improvizacijomis ir žada smagią vakarušką skambant kūriniams iš debiutinio albumo „Kreiva šleiva karvė”.
Šiųmetinės šventės papročiai ir naujienos
Šįmet šventės veiklos vyksta jau nuo gegužės:
visą naktį jaunimas (ir ne tik!) šėlo naktišokiuose Leipalingio dvare, liepos 6-ąją nuskambėjo išskirtinė poetinė kompozicija „Dainava – manasis kraštas“ pagal J. Čečiotos „Giesmeles apie senovės lietuvius iki 1434 metų”, Viečiūnų bendruomenės centre eksponuojama retrospektyvi Dainavos krašto folkloro šventės fotoparoda, kuri vėliau persikels į Leipalingio dvarą.
Tradiciniame folkloro kolektyvų koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ kolektyvai atliks programas pagal atstovaujamo regiono tradicinius vakaronių papročius, o koncertuose „Graisma ir šoksma smagiai“ bei „Kadriliniai mandravojimai“ pristatys savo regiono choreografinį folklorą ir atliks kadrilinius šokius.
Beje, norinčius pamokys šokio žingsnelių!
Pirmą kartą K. Dineikos sveikatingumo parke bus pristatytas išskirtinis reiškinys – muzikiniai pasikalbėjimai „Ūkavimai”.
Kolektyvai pamėgdžios paukščių garsus pasitelkdami balsą, tradicinius ir piemenų muzikos instrumentus.
Ūkaudami jie kalbėsis, pasakos istorijas.
Tradiciškai vyks žiūrovų pamėgti edukaciniai renginiai „Procavokit sanobiškai“, kuriuose užsiėmimus ves sertifikuoti amatininkai, tautodailininkai, meno kūrėjai.
Visi norintys galės pramokti tradicinių amatų:
išdrožti medinį šaukštą ar geldą, nulipdyti dubenėlį, surišti žolynų verbą ar šiaudinį sodą, nuausti juostą, pasigaminti papuošalą ar raktų pakabuką ir kt.
Katriej būsit, nepasgaiłėsit!
Anot L. Balčiūnienės, šiam renginiui reklamos beveik nė nereikia – tris dienas trunkantis renginys su labai įvairia programa ir dalyviais iš visos Lietuvos suburia liaudies muzikos mylėtojus, kurie specialiai atvyksta su šeimomis, draugų būriais, pritraukia vietinę bendruomenę ir poilsiautojus iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Paklausta, ką šis renginys jai reiškia asmeniškai, Lina atsako, kad jis jos išgimdytas, išnešiotas ir jau tapęs gyvenimo būdu.
O svajonė – gerokai didesnis šventės biudžetas, kuris leistų surengti tarptautinę šventę su dar įdomesnėm veiklom.
Taigi, 30-oji folkloro šventė žada laisvą bendravimo atmosferą, didelį veiklų pasirinkimą ir galimybes jose dalyvauti, tiesiogiai bendrauti su atlikėjais, pajusti tradicijų išskirtinumo aurą.
„Beje, turiu įspėti, kad šios šventės paprastai neaplenkia gamtos kataklizmai, – šypsosi L. Balčiūnienė.
– Jei viena šventės diena būna puiki, tai kitą dangus prapliumpa lietumi, jei nelyja, tai termometro stulpelis pakyla virš 35 laipsnių, o jei oras visai neblogas, tai ima siausti toks vėjas, kad virš galvos užkelia sijonus.“
Tad šventės šventėms dalyviams ir žiūrovams Lina teturi vienintelį palinkėjimą:
„Gero oro!” O taip greičiausiai ir bus: gamta šįkart pokštų nekrės ir šventės metu Perkūnas negriaudės.
Tad kaip dzūkai sako: katriej būsit, nepasgaiłėsit!
Šventės dienotvarkė: čia.
