Visi Utenos regiono savivaldybių merai – Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguzas ir Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė – pabrėždami tiek vietos gyventojų, tiek tūkstančių turistų kasmet aplankomo Utenos regiono – dar kitaip vadinamo 1002 ežerų regionu – poreikius, kreipėsi į LR Seimą, LR Vyriausybę, LR susisiekimo ministeriją ir AB Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų didinamas tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui, tiek ir vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūros bei remontui numatomas skirti finansavimas.
Kreipimesi taip pat nurodoma, kad nedidinant finansavimo kelių tvarkymui šiandien, vėliau dėl dar labiau pablogėjusios kelių būklės, finansavimo poreikis tik didės ir netolimoje ateityje pareikalaus dar didesnių finansinių išteklių.
Visas kreipimosi tekstas
Vietos savivaldos viena pagrindinių funkcijų yra užtikrinti patogų ir saugų gyventojų susisiekimą, kuris vyksta vietinės reikšmės keliais bei gatvėmis.
Būtina pažymėti, kad tinkamos susisiekimo sąlygos yra ypatingai svarbios tvariai tiek atskirų savivaldybių, tiek ir viso Utenos regiono plėtrai užtikrinti, kadangi gerinant susisiekimo infrastruktūros parametrus yra užtikrinamas ne tik gyvenamosios vietovės patrauklumas vietos gyventojams (viešųjų paslaugų ir darbo vietų bei gyvenamosios aplinkos pasiekiamumas ir kiti vietos gyventojų poreikiai), bet tai yra viena iš esminių sąlygų teritorijos ekonominiam augimui skatinti (darbo vietų pasiekiamumas ir/ar naujų darbo vietų kūrimas, įmonių logistika, prekių ir paslaugų realizavimas ir kiti verslui svarbūs poreikiai) bei oro taršai mažinti.
Tačiau vadovaudami savivaldybėms nuolat sulaukiame tiek gyventojų, tiek verslo atstovų, galimų investuotojų ir kitų suinteresuotų šalių skundų ir kreipimųsi ne tik dėl mūsų prižiūrimų, bet ir dėl valstybinės reikšmės kelių (daugiausiai su žvyruota danga) ypač prastos būklės ir priežiūros stokos.
Kiekvienais metais šių nusiskundimų kiekis didėja, nes kelių būklė kasmet akivaizdžiai prastėja, ji nėra tinkamai atstatoma, keliai remontuojami nekokybiškai (kiekvienais metais išdaužų kiekis didėja), žvyrkeliai žvyruojami tik nedideliais fragmentais.
Daugelis valstybinės reikšmės kelių su žvyruota danga didesnėmis atkarpomis nėra žvyruoti 5-10 metų, todėl net ir atliekant greideriavimo darbus kelių būklė pagerinama tik trumpam laikui.
Lietuvos bendrajame plane 2030 Utena ir Visaginas įtvirtinti kaip pirmenybiniai ekonominės plėtros centrai, kuriuose plėtojama pramoninė gamyba.
Primintina, kad Visagino savivaldybės teritorijoje yra ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra – branduolinės energetikos pastatai, kuriems keliami žymiai didesni saugos reikalavimai nei bet kuriam kitam pastatui.
Taip pat pastebėtina, kad Visagino savivaldybėje nėra ir valstybinės reikšmės žvyrkelių, bet labai prasta būklė asfaltuotų valstybinių kelių.
Dėl prastėjančios kelių būklės kasdienybe tampa atvejai, kai kelių dangose pasirodo molis ar net juodžemis, o atodrėkių ar intensyvesnio lietaus metu dažnai tokie keliai tampa sunkiai pravažiuojami, taip pat asfaltuotuose keliuose, kurių pagrinde yra betono sluoksnis, dažnai atsiranda plyšimai ir daugėja išdaužų, todėl eismo dalyvių judėjimas tampa nesaugus ar net pavojingas.
Dėl tokios kelių būklės kyla sunkumų savivaldybėms vykdant jų tiesiogines funkcijas:
mokinių pavežimo, viešojo transporto, specialiųjų tarnybų ir kitose susisiekimo srityse, tad esame priversti ieškoti sprendimų, kurie priklauso ne vien tik nuo savivaldos geranoriškumo, bet ir nuo dialogo su kelius prižiūrinčiomis įmonėmis ir jų galimybių greitai spręsti iškylančias problemas.
Deja, bet tinkamo bendradarbiavimo pasigendame.
Minėtos problemos ne tik neigiamai veikia kasdienius vietos gyventojų susisiekimo poreikius, bet ir trikdo tvarią regiono plėtrą, ypatingai susijusią su turizmo paslaugų specializacijos sritimi.
Svarbu pažymėti, kad Utenos regionas pasižymi išskirtine gamtine aplinkos įvairove, turimomis rekreacijos reikmėms tinkamomis pritaikyti ar jau pritaikytomis kultūros paveldo vertybėmis, kuriamomis viešomis traukos vietomis ir privataus kapitalo vystomais poilsio, rekreacijos ir sveikatingumo centrais.
Regionas – tai 1 002 ežerų kraštas, kuriame natūralus ežeringumas (apie 5,8 proc.) šalies vidurkį (apie 1,35 proc.) viršija beveik 4,3 karto ir yra didžiausias, lyginant su kitais šalies regionais.
Miškingumas Ignalinos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybėse siekia net 30 – 40 proc. Kultūros vertybių registre įregistruotos daugiau nei 2,3 tūkst. nekilnojamosios kultūros vertybės, iš kurių daugiau nei 550 įvairių statinių.
Bendras saugomų teritorijų plotas sudaro net 35 proc. regiono teritorijos ir tai yra pats aukščiausias rodiklis šalyje.
Paskutiniais Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, 2022 m Utenos regione veikė 304 kaimo turizmo sodybos ir tai sudarė daugiau nei 23 proc. visų šalies kaimo turizmo sodybų skaičiaus.
Regione aptinkami kurortiniam gydymui pritaikomi mineralinio vandens ištekliai.
Taigi esama gamtinė aplinka ir kiti rekreaciniai regiono ištekliai ne tik nulėmė, kad 3 iš 5 šalyje esančių kurortinių teritorijų yra išsidėsčiusios Utenos regione, bet ir leidžia regionui specializuotis turizmo ir rekreacijos bei susijusių sektorių (apgyvendinimas, maitinimas, sveikatinimas ir kitos paslaugos bei pramogos) vystyme.
Vienas pagrindinių Utenos regiono strateginių tikslų – kurti ekonominę aplinką, palankią pramonei, verslui, turizmui, investicijoms.
Deja, šis regiono galimybės dėl prastėjančios kelių būklės tampa neišnaudotos, o dalis regiono gamtos, kultūros paveldo ar privačių apgyvendinimo ir maitino įstaigų tampa sunkiai privažiuojamos.
Vienareikšmiškai neginčijama, kad gera kelių būklė svarbi tiek regiono, tiek ir visos šalies įvaizdžio formavimui bei papildomų lėšų turizmo sektoriuje sukūrimui, tačiau prastėjanti kelių būklė gali daryti įtaką ne tik turistų srautų bei investicijų į regioną mažėjimui, bet atitinkamai ir sukuriamos pridėtinės vertės sumažėjimui.
Garsiai reklamuojamas kelių su žvyruota danga asfaltavimo procesas vyksta vangiai ar yra visiškai sustojęs, asfaltuotų kelių priežiūra bei remontas vyksta taip pat fragmentiškai ir daugiau kosmetinio pobūdžio, o tai valstybinės reikšmės kelius, taip pat ir miestų bei seniūnijų gyvenviečių gatves daro nesaugias.
Panaši padėtis ir su vietinės reikšmės keliais bei gatvėmis, kurių priežiūra, išaugus remonto darbų kainoms, tampa sunkiai pakeliama ir pačioms savivaldybėms.
Mes, žemiau pasirašiusieji Anykščių raj., Ignalinos raj., Molėtų raj., Utenos raj., Visagino ir Zarasų raj. savivaldybių merai, prašome Jūsų atkreipti dėmesį į mūsų paminėtas problemas ir imtis atitinkamų veiksmų dėl susidariusios padėties su valstybinės ir vietinės reikšmės kelių priežiūra, jų atstatymu, remontu ir finansavimu.
Nedidinant finansavimo kelių tvarkymui šiandien, pamečiui lėšų poreikis tik didės, nes kelių būklė tolygiai prastėja.
Suprasdami finansavimo poreikius įvairioms valstybės ūkio sritims, raginame neatidėliojant didinti kelių priežiūrai iš degalų akcizo skiriamą finansavimą, kuris šiuo metu procentine išraiška yra kaip niekada žemas ir nesiekia nė pusės sumos visų, iš degalų akcizo surenkamų lėšų, kurios iš principo turėtų būti skirtos išimtinai kelių priežiūrai ir remontui, nes tas lėšas susimoka degalus pirkdamas kiekvienas eismo dalyvis.
Prašome, nustatant kelių tinklo priežiūros ir remonto prioritetus, skirti didesnį dėmesį tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui, tiek ir vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūros bei remonto finansavimo didinimui bei nuo 2024 m. padidinti skiriamą finansavimą.
