Dramaturgė, kūrybinio rašymo dėstytoja Dr. Gabrielė Labanauskaitė Lietuvos kultūros tarybos mobilumo stipendijos dėka vėl keliauja – šįkart į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įvyko net keturi Gabrielės naujausio dramų rinkinio „Dramos“ (angl. „Plays“) pristatymai.
Keturias pjeses talpinanti knyga, kurią 2022 m. anglų ir lietuvių kalbomis išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, nagrinėja svarbias šiuolaikinio žmogaus identiteto ir tapatybės temas.
Pristatymų metu skambėjo pjesių ištraukų skaitymai, diskusijos apie teatrą ir kūrybą bei neformalūs pokalbiai su susirinkusia auditorija.
Gabrielė į JAV keliavo ne viena – kartu su ja šalyje svečiavosi dar viena Lietuvos kūrėja – teatro režisierė Greta Štiormer.
Teatro kūrėjos lietuvišką dramų rinkinį pristatė ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba keturiuose Amerikos miestuose:
Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone ir Čikagoje.
Sumanymas pjesių knygos pristatymą surengti Jungtinėse Amerikos Valstijose, G. Labanauskaitei kilo tarptautinėje rašytojų rezidencijoje Ajovos valstijoje, International Writers Program metu:
„Rezidencijos metu supratau, kad žodis neturi ribų – gali kirsti bet kokias sienas, įveikti bet kokias kliūtis“.
Būtent šio pristatymo dėka pjesių rinkiniai lietuvių ir anglų kalbomis atsidūrė Amerikos prodiuserių, menininkų, literatų ir teatralų rankose.
Tai svarbus priminimas, kad daugiausiai kuriant Lietuvoje, vis tik reikia mąstyti globaliai:
„Lietuva – labai maža šalis, nors ir didinga savo kultūra, istorija, menais.
Todėl užsidarę rizikuojame virti savo sultyse.
Juk tiek daug galime pasimokyti iš užsienio teatrų – kitokių patirčių, atviresnių požiūrių, globalesnio pasaulio matymo.
Lietuvių kalba – tokia graži ir sena, tačiau ja mažai kas kalba.
Todėl ypatingai svarbu išversti savo kūrybą į užsienio kalbą ir ją kuo plačiau pristatyti užsienyje“, – teigia Gabrielė Labanauskaitė.
Nuspręsta amerikiečių auditoriją pasiekti per Amerikoje gyvenančius lietuvius bei jų šeimas.
„Esu dėkinga mums padėjusiems surengti renginius žmonėms, o taip pat – Lietuvos kultūros atašė Gražinai Michnevičiūtei, patarusiai susisiekti su įvairiais vietiniais menininkais, prodiuseriais, teatro vadybininkais, galerijų ir knygynų savininkais.
Supratome, kad dauguma amerikiečių nenori bendradarbiauti prieš tai nesusipažinę.
Mums pasisekė – tiek per pačius pristatymus, tiek per pasiruošimą šiai kelionei sutikome daug gerų žmonių“, – apie kelionę pasakoja G. Labanauskaitė.
Lietuvos meno naujienos svarbios ir išeiviams
Labanauskaitė teigia nustebusi, kiek daug iš susirinkusiųjų į knygos pristatymus žino apie dabartines Lietuvos meno naujienas:
„Jie – intelektualai, mylintys teatrą, nuolat seka, kas vyksta Lietuvoje ir žino daugumą naujienų.
Diskutavome apie teatrą, skirtingus organizacinius ir meninius procesus.“
Menininkės aktyviai lankėsi parodose, teatro pasirodymuose, miuzikluose.
„Niujorke buvome pagrindinius Tony apdovanojimus susirinkusiame miuzikle – Some like it hot (liet. Džiaze tik merginos).
Pagaliau pagrindinius vaidmenis atliko ne tik baltaodžiai, bet ir juodaodžiai aktoriai, o tapatybės ir identiteto keitimą žiūrovai sutiko su didžiausiu džiaugsmu.
Susidaro įspūdis, kad bent jau Niujorke teatro scenoje stengiamasi nebetoleruoti rasizmo, seksizmo ir homofobijos apraiškų,“ – įspūdžiais dalijasi G. Labanauskaitė.
Noras kurti apie lietuvių emigraciją
Labanauskaitė teigia iš kelionės Amerikoje pasiėmusi drąsos bei veržlumo:
„Mes, lietuviai, esame labai kuklūs, galvojame, kad save reklamuoti, skleisti savo kūrybą, apie ją kalbėti yra tuštybė ar nemandagu.
Manome, kad kalbėti apie savo kūrybą ar darbą – tolygu pagyroms.
Kelionėje supratau, kad reikia aiškiai ir drąsiai kalbėti apie save ir tai, ką darai.“
Pasak G. Labanauskaitės, kelionė sukėlė minčių, kurti apie išeivius ir jų dvasią:
„Įkvėpė šių žmonių meilė Lietuvai, lietuvių kultūros puoselėjimas, papročių saugojimas, susibūrimai per kultūros renginius, mišias.
Buvo didžiulė garbė ir galimybė sutikti per karą emigravusius žmones, jų jau Amerikoje gimusius palikuonis ir jaunesnę kartą, išvykusią iš Lietuvos po nepriklausomybės.“
Labanauskaitė teigia šią vasarą susitelksianti į kūrybą:
„Tikiuosi suredaguoti romano „Moirų žirklės“ juodraštį ir paruošti jį leidybai.
Apsilankymas JAV priminė, kad reikia imtis veiksmo ir pasirūpinti tais tekstais, kurie jau parašyti ir laukia, kada galės išvysti dienos šviesą“.
Tikimasi, kad šis apsilankymas turės tęstinumą – užmegzti kontaktai tiek su Amerikos lietuvių bendruomene, tiek su prodiuseriais nėra vienkartiniai.
G. Labanauskaitė padovanojo pjesių rinkinio kopijų JAV bibliotekoms – Niujorko scenos menų bibliotekai Linkolno centre bei Čikagos menų bibliotekai.
O jau šį rudenį kartu su režisiere Greta Štiormer statys operą Pietų Amerikoje, Buenos Airėse.
