Vilniaus 700-ųjų metų gimtadienio proga Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė parodą „Amžinai jaunas (planuose ir fotografijose)“.
Ši paroda tęsia Vilniui skirtą parodų ciklą ir atskleidžia miesto urbanistinę plėtrą, kraštovaizdžio kaitą ir priemiesčių istorinę raidą XVI a. pab.–XX a. pr.
Parodos lankytojai galės susipažinti su seniausiais Vilniaus kartografiniais vaizdais, kuriuos užfiksavo Janas Bulhakas ir kiti žymūs Vilniaus fotografai.
Bene įdomiausi parodos eksponatai – XVIII a. pab.– XIX a. pr. sostinės priemiesčių ir apylinkių planai, nubraižyti Vilniaus gimnazijų moksleivių.
Parodoje pateikiame perfotografuotus seniausius Vilniaus miesto planus ir vaizdus:
į Džordžo Brauno (George Braun) ir Franso Hogenbergo (Franz Hogenberg) parengtą didžiųjų pasaulio miestų atlasą įtrauktą Vilniaus miestovaizdį ir miesto bei pilių aprašymą (1581 m.);
Tomo Makovskio sukurtą garsųjį panoraminį Vilniaus miesto vaizdą (apie 1600 m.), piešinio tikslumu bei meniškumu pralenkusį visus ligtolinius Vilniaus vaizdus;
Frydricho Getkanto Vilniaus miesto fortifikacijų ir priemiesčių planą (1648 m.);
Pjetro de Rosio Pilies gatvės vaizdą (1796 m.).
Šiuos Vilniaus planus ir vaizdus papildo dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse įamžintų gynybinės sienos dalių – Rūdninkų, Subačiaus, Trakų, Aušros vartų, taip pat Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ir Sluškų rūmų nuotraukos;
ranka pieštas Antakalnio priemiesčio planas (1807 m.), įtrauktas į „Antakalnio kroniką“;
Aukštutinės pilies bokšto fasado planas (1863 m.) ir šio bokšto pritaikymo gaisrų stebėjimui projektas (1896 m.);
istoriko Vladislovo Zahorskio pieštas Vilniaus miesto planas, kuriame pavaizduota gynybinė siena ir jos bokštai bei svarbiausi to meto statiniai;
fotografų Juozapo Čechavičiaus, Jano Bulhako ir kt. Vilniaus pastatų, gatvių ir apylinkių nuotraukos.
Parodoje taip pat eksponuojami dokumentai, susiję su Vilniaus Žemutinės pilies rūmais.
Tai Pjetro de Rosio Aukštutinės pilies ir Žemutinės pilies rūmų bei kitų pastatų plano kopija (1794 m., autorius nežinomas);
Žemutinės pilies rūmų griuvėsiai P. Smuglevičiaus akvarelėse (apie 1797 m.);
Karolio Račinskio Žemutinės pilies rūmų litografijos nuotrauka (1832 m.);
Vilniaus miesto dalies tarp Žaliojo tilto ir Aukštutinės pilies planas (be datos, ant popieriaus yra vandenženklis „1817 MK“).
Parodos lankytojai turės galimybę ne tik patyrinėti profesionalių kartografų parengtus Vilniaus planus, bet ir įvertinti Vilniaus gimnazijų moksleivių braižytus sostinės priemiesčių ir apylinkių (Pohuliankos, Žvėryno, Paplaujos, Užupio, Šnipiškių, Lukiškių, Vingio, dabartinės Tilto gatvės, Subačiaus gatvės ir Aušros vartų teritorijos) planus.
XVIII a. pab.–XIX a. pr. norintieji tapti matininkais geometrijos žinių įgydavo Vilniaus kolegijose ir gimnazijose bei vienuolynų mokyklose.
Į mokymo įstaigų programas, be įprasto piešimo, buvo įtrauktas ir topografinis piešimas:
moksleiviai turėdavo išmatuoti mokyklos arba artimiausios vietovės teritoriją ir šiuos matavimus perkelti į brėžinius.
Praktines užduotis paprastai atlikdavo ketvirtos klasės mokiniai.
Užsiėmimai vykdavo lauke, kur mokiniai buvo supažindinami su įrankių naudojimu ir apmatavimų piešimu, o paskui patys atlikdavo paskirtų vietų matavimus ir jų brėžinius.
Būtent taip atsirado LVIA saugomi gimnazijų moksleivių braižyti Vilniaus priemiesčių ir apylinkių planai.
Iš viso parodai atrinkta daugiau kaip 50 dokumentų (planų ir fotografijų) iš LVIA saugomų fondų „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (f. 1135) ir „Vilniaus miesto valdyba“ (f. 938).
Jie neabejotinai turėtų sudominti ne tik Vilniaus istorijos tyrinėtojus, bet ir sostinės gyventojus bei svečius.
Visi pageidaujantys pamatyti parodoje eksponuojamus dokumentus laukiami LVIA Ekspozicijų ir švietimo salėje ( Mindaugo g. 8, Vilnius).
Paroda veiks 2023 05 26 – 2023 10 13.
