Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį susitiko su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir aptarė, kokių teisinių pakeitimų reikia imtis, kad būtų užkardytas savavališkas vertingų medžių kirtimas miestuose.
Tam, kad savaitgalį įvykęs medžio kirtimo atvejis nepasikartotų sutarta dėl keturių veiksmų. Dar šią Seimo sesiją planuojamas Statybos įstatymo pakeitimas, kuris leistų savivaldybei neišduoti statybą leidžiančių dokumentų, kol nėra kompensuotas želdinių atkūrimas, jei jie prieš tai buvo nupjauti.
Taip pat būtų siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai numatant šimtatūkstantines baudas, kai padaroma didelė žala gamtai.
Be to, pakeičiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Želdynų įstatymus numatoma įpareigoti vystytojus ir rangovus inžinerinių tinklų apsaugos juostose esančių želdinių kirtimą visais atvejais susiderinti su savivaldybe ir praplėsti kriterijų sąrašą, kurie medžiai yra laikomi saugotinais.
„Tam, kad toks nusikaltimas miestui ir bendruomenei būtų paskutinis, miesto medžiai būtų apsaugoti, būtų užkirstas kelias beatodairiškam jų naikinimui dėl komercinio intereso pirmiausia turime griežtinti atsakomybę: tiek administracinę, tiek pinigines baudas.
Kalbame ir apie baudžiamąją atsakomybę, nes baudos vystant didelės vertės nekilnojamojo turto projektus sostinėje neatgraso nuo tokio elgesio. Kartu sutarėme, kad savivaldybė per artimiausias dvi savaites įsikainos medžių atkuriamąją vertę žymiai didesniais tarifais“, – po susitikimo kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Susitikimas surengtas po to, kai prieš keletą dienų sostinės centre nekilnojamojo turto projekto vystytojai nukirto ąžuolą. Statytojai motyvavo, kad remiantis galiojančiais teisės aktais medžiai, augantys ant inžinerinių tinklų ir jų apsaugos zonoje, nėra saugomi, todėl jų kirtimui jokių leidimų nereikia.
„Šis atvejis turi būti pavyzdžiu, kad daugiau tokios istorijos nepasikartotų. Vilnius yra 400 kv. km žalias miestas ir saugomų, vertingų medžių yra labai daug.
Dėl to tvarka ir baudimo sistema turėtų galioti viso miesto teritorijoje. Aptartos priemonės gali padėti veikti prevenciškai prieš tokius veiksmus. Nenorime nei pelnytis, nei stabdyti vystytojų ketinimų užsidirbti. Miestas plečiasi, auga, bet tokie pavieniai atvejai turi būti užkardomi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo Želdynų įstatymo pataisa, pagal kurią savivaldybės įgijo teisę savo saugotinais paskelbtiems želdiniams taikyti savo nustatytus neribotai didesnius atkuriamosios vertės įkainius nei aplinkos ministro įsakymu nustatyti bendri atkuriamosios vertės įkainiai.
Taip, už medžių, o ypač ąžuolų, kirtimą reikia griežtinti atsakomybę, neišskiriant ir politinės valdžių atsakomybės. Kad iki šiol įstatymai dėl ąžuolų saugojimo deramai nesutvarkyti, atsakomybė tenka ir ministrui. Tad, kai toks ąžuolas paklotas ir dar sostinėje, ar netiktų ir pačiam ministrui pagalvoti apie atsistatydinimą.
O jei ne sostinėje, tai nieko tokio? Ar tiesiog neverta sukti galvos dėl nesostinių gyventojų gerovės ?
Ąžuolas lietuviams švenčiausias medis, o sostinė – švenčiausias miestas jiems. Ar ir čia nesuvoki, kas yra ne lenkiškai pasakyta (!) …
Sostinė privalo rodyti įstatymų laikymosi, tvarkos pavyzdį. Tačiau ligi šiol visų kadencijų jos savivaldybė tartum priešingų tikslų siekė – siautėti, savivaliauti, naikinti tai, kas turi būti saugoma. Kad ir Gedimino kalną, Lukiškių a. (o ir senųjų rajonų saugomus pastatų ansamblius paimkime) .
Deja, mes girdime ne iš kitur, o būtent iš sostinės apie siekį tankinti jau esamus miesto rajonus! O visuomenės sveikatos specialistai tyli, kai kalbama apie namų tankinimą, kone apie tai, kad miegrajoniuose turėtume kone kaip troleibuse susigrūdę gyventi… Tam tai čia, tai ten medžiai ir krūmynai iškertami. Ar dar išlikę čia buvusio kaimo sodai. O taisyklė turėtų būti viena: matai brandų medį? Taigi, čia UŽIMTA. Traukis su savo stiklu bei gelžbetoniu toliau, kad medžiui gyventi netrukdytum. O sostinėje – atvirkščiai. Štai prekybos centrą tiesiog būtina su visais pagalbiniais pastatais Vingio parko teritorijoje įrengti – su visais stipriai padidėsiančios taršos padariniais.
Sostinė privalo rodyti įstatymų laikymosi, tvarkos pavyzdį. Tačiau ligi šiol visų kadencijų jos savivaldybė tartum priešingų tikslų siekė – siautėti, savivaliauti, naikinti tai, kas turi būti saugoma. Kad ir Gedimino kalną, Lukiškių a. (o ir senųjų rajonų saugomus pastatų ansamblius paimkime) .
Deja, mes girdime ne iš kitur, o būtent iš sostinės apie siekį tankinti jau esamus miesto rajonus! O visuomenės sveikatos specialistai tyli, kai kalbama apie namų tankinimą, kone apie tai, kad miegrajoniuose turėtume kone kaip troleibuse susigrūdę gyventi… Tam tai čia, tai ten medžiai ir krūmynai iškertami. Ar dar išlikę čia buvusio kaimo sodai. O taisyklė turėtų būti viena: matai brandų medį? Taigi, čia UŽIMTA. Traukis su savo stiklu bei gelžbetoniu toliau, kad medžiui gyventi netrukdytum. O sostinėje – atvirkščiai. Štai prekybos centrą tiesiog būtina su visais pagalbiniais pastatais Vingio parko teritorijoje įrengti – su visais stipriai padidėsiančios taršos padariniais.
Vidmantas MISEVIČIUS: Dviveidžiai
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro-ziniu-redakcijos-skiltis/vidmantas-misevicius-dviveidziai/
„ Politikai mojuoja kumščiukais, [ … ] Visi patriukšmaus, papyks, o baigsis skandalas taip, kaip visi panašūs incidentai – dideliu piš….”
Juk prieš tai – nuskustas Gedimino kalnas, kirstos liepos Gedimino pr. ir Šermukšnių g., kaštonai – Kaštonų g., o „šiuolaikinant” Lukiškių a., matyt, pakenkta jos liepoms. Ir tai dar ne viskas Vilniuje (o kur dar visa Lietuva?).
Bent jau ligi šiol kiekvienas sostinės tvarkymas kėlė įtarimų, jog daroma viskas taip, kad būtinai kažką sugadintų, nes tai bus priežastis vėl ir vėl skirti pinigus nesibaigiantiems užsakymams dar ir dar kažką „tvarkyti”: išpjovei brandžius medžius – moki už pjovimą, išvežimą, šaligatvių sutvarkymą; iš vieno pirksi jaunus medžius buvusių vieton, kitas juos sodins. Nesibaigiantys užsakymai…