Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, vadovaujama Antano Vinkaus, Seimui buvo pateikusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Juršėno ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko kandidatūras apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigžde. Seimas šiam teikimui pritarė. Už tai balsavo 120 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, keturi seimūnai susilaikė. Apdovanojimas buvo įteiktas 2023 m. gegužės 16 d.
Šis apdovanojamas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. „Šis Seimo apdovanojimas tebūna mums visiems pagarbos ir atsakomybės už savo Tėvynę, kovos už laisvę ir demokratines vertybes simboliu“, – teigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.
Šį apdovanojimą Seimas įsteigė 2020 m. Steigiamojo Seimo 100-ųjų metinių proga, pagerbdamas Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, sovietinio tremtinio A. Stulginskio asmenybę. Apdovanojimą jau yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Ričardas Džozefas Durbinas.
Stebina tai, kad Č. Juršėno, kaip Aleksandro Stulginskio žvaigždės nominanto, biografija sąmoningai buvo pateikta tik nuo 1990 metų.
Todėl norėtume ją priminti. Č. Juršėnas 1960–1964 m. buvo pagrindinio Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) oficiozo „Tiesa“ darbuotojas, 1973 m. baigė Leningrado aukštąją partinę mokyklą, 1973–1975 m. buvo LKP CK instruktorius, 1975–1978 m. LSSR MT Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Kildamas komunistinės karjeros laiptais Č. Juršėnas 1983 m. tapo LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus, Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėju. Juo dirbo iki Lietuvos Atgimimo – 1988 metų.
Charakteringa, kad tiek naciai, tiek sovietai labai gerai suprato propagandos svarbą. Žinome Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministro Gėbelso veiklą, kai jis nacių propagandai pilnai pajungė spaudą, radiją, kiną (televizijos dar nebuvo).
O Č. Juršėnas buvo liūdnai pagarsėjusio nepriklausomos Lietuvos priešininko Juozo Kuolelio, vadovavusio visam LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriui, pavaldinys ir parankinis.
Spauda, televizija, radijas, tvarkos prižiūrėtojai – KGB, milicija, sovietinė kariuomenė, draugovininkai su raudonais raiščiais buvo pagrindiniai skleidžiamos komunistinės propagandos ir kovojančios su visomis „buržuazinio nacionalizmo“ apraiškomis avangardas.
Kaip antai, 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje mitinge kur buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas, reikalauta laisvės Lietuvai, matėme Č. Juršėną kartu su Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmininku Vileikiu išdidžiai šlifuojančius gatvėmis ir akylai stebinčius mitinguojančius, kad duotų komandą pareigūnams susidoroti su aktyviais mitinguotojais.
Komunistas – mutantas Č. Juršėnas sovietinėje Lietuvoje tris dešimtmečius diegė totalitarinę komunistinę doktriną, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kaip visa sovietinė nomenklatūra, padarė „trigubą salto“: iš komunisto – propagandisto tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos, o po to „visai atsikratęs komunistinės kupros“ pavirto socialdemokratu ir du dešimtmečius stiprino „demokratiją“ Lietuvoje.
Kitas Aleksandro Stulginskio žvaigždės nominantas Ruslanas Stefančukas (g. 1975 m.), šiuo metu yra vienas valstybės lyderių, teisės mokslų daktaras, profesorius, žurnalo „Ukrainos teisė“ vyriausiasis redaktorius, Ukrainos nacionalinės teisės akademijos tikrasis narys (akademikas).
2021 m. spalio 8 d. paskirtas Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku, tų pačių spalio 14 d. – Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nariu, kartu su visa ukrainiečių tauta gina laisvę ir demokratines vertybes.
Palyginus Č. Juršėno ir R. Stefančuko biografijas, pasidaro liūdna ir skaudu, kad Lietuva nerado geresnio kandidato šiam apdovanojimui.
Tai 33 metus trunkanti abejotinų apdovanojimų tąsa, kai sovietiniai komunistiniai veikėjai balina savo raudonus švarkus, įtikinėdami save ir kitus, kad „ir tada dirbome Lietuvai“,
Garbaus, jauno nominanto Ruslano Stefančiuko gimusio 1975 metais apdovanojimas Aleksandro Stulginskio žvaigžde, Lietuva džiugina. Kokias vertybes sovietiniais okupacijos metu gynė Česlovas Juršėnas?
Pagarba tiems Seimo nariams, kurie balsuodami dėl Č. Juršėno apdovanojimo, Aleksandro Stulginskio žvaigžde, susilaikė. Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininko Ruslano Stafančiuko ir Nepriklausomybės akto signataro Česlovo Juršėno nuopelnų sugretinimas daro gėdą Lietuvai.
Kada Lietuva išsivaduos iš sovietinio paveldo raizgalynės!
Autorius yra l. e. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pareigas
Taip atrodo Lietuvos moralinė degradacija, moralinis bankrotas.
Taip atrodo Lietuvos moralinė degradacija, moralinis bankrotas. Stulginskio vardo apdovanojimo skyrimą sprendžia Vinkus, viešai klykavęs, kad AMB yra jo mo-ky-to-jas! Seimo pirmininko kėdėje sėdi ir apdovanojimą įteikia Viktorija Viktorovna, kurios senelis buvo okupantas-tankistas, tėvas – kagėbistas, kurių šeimoje tuo buvo didžiuojamasi, buvo garbinama pobedobesija ir vaikai auklėjami sovietinėje ideologijoje… Kai šitaip, tai tada jau logiška, kad apdovanojimas skiriamas sovietiniam propagandistui.
butu idomu isgirsti V Landzbergio nuomone apie
si gedinga valdanciuju akta…
Gal kartais prisimenate, kas pasiūlė Grybauskaitę į prezidentus ir kas ją rėmė?
nebeprisimenu…kas ?
Ką tau įdomaus gali pasakyti KGB stukaąiokas, įskundęs savo suolo draugą?
Ar Lietuvoje neatsirado tinkamesnio kandidato šiam apdovanoijmui ? Šitaip pažemintas A.Stulginskio vardas. Gėda ir graudu,kad Lietuva ir dabar dar niekaip neišsivaduoja iš komunistinio mėšlo.
Komunistai – žulikai melagiai vagys.
(Liaudies išmintis)
Visgi manau, kad juodžiausias Č.Juršėno darbas Lietuvai, lietuvybei yra padarytas jau Nepriklausomybės laiku, t.y. 1994 m. metais, kai jam vadovaujant Seimui, buvo palaimintas bendrumo su Lenkija sutarties sudarymas. Čia matau tiesiog Kovo 11-osios išdavystę – vėl užnertą kilpą ant kaklo. Būtent šios sutarties pagrindu Lenkija gavo teisę žečpospolitiškai kištis į Lietuvos valstybės vidaus reikalus, ką ir vykdo per tuos 30 metų. Kadangi tai padaryta jau Lietuvai esant laisvai, taigi pateisinimo šiam lietuvybę smaugiančiam veiksmui negali būti. Sąjūdis su Lietuva bėgo nuo vilko ne tam, kad ant meškos užšoktų… Šis Č.Juršėno tarnavimas lenkybei nesiderina su A. Stulginskio ištikimybe Lietuvai.
Deja, taip.
Kas per “bendrumo” sutartis?
Kas ten konkrečiai buvo susitarta?
Jei prieš Rasieją, tuomet gera sutartis.
Jis, manau, padarė tai tam, kad rusai, laikydami Lietuvą slaviškos Lenkijos dalimi, panslavizmo sumetimais nepultų Vilniaus. Tačiau šis Č. Juršėno veiksmas, kaip tarnavimas lenkybei, nesiderina su A. Stulginskio ištikimybe Lietuvai. Tai, kad to meto aplinkybių “išsukinėtos rankos” jam dėl to buvo, manau, tikrai irgi buvo, bet faktas lieka faktu. Todėl, reabilituojant Č. Juršėną ir Seimą aplamai, šiandien, kai jau nėra minėtai apsaugai reikalo, bendrumo su Lenkija sutartį šiuomečiam Seimui privalu atšaukti.
Sutartis su Lenkija yra terminuota, todėl teisiškai kalbant sutartį ne nutraukti reikalinga, o jos termino, kuris, regis, baigiasi po poros metų, nepratęsti. Tai, kad sutarties Lietuva naujam terminui nepratęs, reikalinga Lenkijai pranešti likus metams iki jos termino pabaigos. Taigi Seimui pats laikas nuspręsti pranešti Lenkijai, jog sutarties naujam terminui netęs ir kad suverenių valstybių tarpusavio santykius toliau grįs tarptautinės teisės pagrindais.
Gi Č.Juršėno kaip apdovanojimo A. Stulginskio žvaigžde laureato pareiga viešai paraginti Seimą tai spręsti.
Kad ir nelengva patirties neturinčiam, tačiau įmanoma. Juk randa savyje drąsos priesaiką Konstitucijai sulaužyti? Tai gal ir doram darbui ras savyje stuburą?
Kam reikėjo apdovanot,kad paskui tyčiotis, kiek žinau Juršėnas visada sugebėjo būt savo vietoje,nemanau,kad ką nors būtų nuskriaudęs ar užgavęs kokiame poste jam likimas lėmė pabūt..O jei kam ėmė pavydas,tai nemanau,kad Č.Juršėnas būtų labai gviešęsis to apdovanojimo, Tik praėjo savaitė ir prasidėjo narstymas
Būtent tokio, sveiku protu neįsivaizduojamo pakantumo ir baisios veidmainytės dėka ir nykstame giliausioje duobėje.
Kabinėjasi liberalkonservatnykų pasiuntinukai.
> Žmogus
Jo Eminencija Kėvalas per p. Adamkienės laidotuves irgi šnekėjo kaip žmogus su dideliais pamąstymais ir užuojauta Jo Ekscelencijai Prezidentui Valdui Adamkui.
Juršėnas savo buvimu Komunistų partijoje asmeniškai kokiu išskirtinu blogiu nėra išsiskyręs. Netgi, galima sakyti atvirkščiai, buvo jiems nelabai patikimas. Tačiau niekuo negali būti pateisintas 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties sudarymas, jam būnant Seimo pirmininku. Tai Jogailos išdavystės, dėl kurios pasekmių Lietuva ir lietuvybė šimtmečius kentėjo, leisgyvė pateko Rusijos priespaudon, iš kurios Sąjūdžio būriu išėjo Kovo 11-ąją, pakartojimas. Tai baisus nusidėjimas lietuvybei – savo tėvynei. Ta sutartimi lietuvybė savo žemėje tapo žečpospolitiškai užsmaugta vėl ir tas tebesitęsia jau 30 metų. Išeitis iš šios padėties yra 1994 m. sutarties, kurios galiojimo terminas baigiasi 2024 metais, nepratęsimas. Juršėnas negali to nesuprasti ir turi savo partijoje arba kaip išmano daryti viską, kad Seimas dar šiais metais nubalsuotų pranešti Lenkijai, jog tos sutarties dar 5-erių metų terminui Lietuva netęs. Negi Juršėnas taip ir nepatars Seimo pirmininkei jo padarytą nusikalstamą klaidą ištaisyti.
Česlovas Juršėnas: konservatoriai taip ir neišmoko 1992 metų pamokų
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/05/29/news/ceslovas-jursenas-konservatoriai-taip-ir-neismoko-1992-metu-pamoku-27173370
Straipsnio autorius nusišneka: visai nesvarbu kas kuo kada buvo, svarbu ką naudingo nuveikė Lietuvai.
Ir čia Juršėno, kaip Seimo pirmininko, veikla vertintina kur kas geriau nei liberalkonservatnykų, kurie kiek kartų buvo valdžioje, tiek kartų griovė Lietuvą ir plėšė liaudį.