Kauno rajono šiluose 2023 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus žinovai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus:
ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius.
Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija.
Pažeistų pušelių gali būti ir kituose Lietuvos pušynuose, miško parkuose, privačių valdų dekoratyviniuose želdiniuose.
Rūdinio grybelio vystymosi ciklas vyksta ant dviejų augalų šeimininkų:
pušų spyglių, bei žolinių augalų lapų – šalpusnių, katilėlių, šilagėlių ir kitų.
Ant žolinių augalų išsivystę rūdžių sporos rudenį apkrečia pušų spyglius. O ant pušų spyglių išaugę rūdžių sporos apkrės žolinius augalus pavasario pabaigoje – vasarą.
Pušų spyglių rūdžių intensyvaus pobūdžio infekcija gali nudžiovinti 1-2 metų pušeles. Vyresnėms pušelėms liga didesnės žalos nepadaro.
Tačiau gali sumažinti medelių dekoratyvumą, nes pažeisti spygliai liks dėmėti, gali nudžiūti jų viršūnėlės arba žūti intensyviausiai grybo vaisiakūniais apaugę spygliai.
Labiau nukenčia nusilpusios ir įvairių neigiamų faktorių pažeistos pušys, šviežiai persodintos, apniktos amarų, nukentėję nuo sausros ir pan.
Dalies spyglių netekę medeliai silpniau augs, bus labiau jautrūs vabzdžių ir kitų ligų pažeidimams, sausroms bei aplinkinės augalijos stelbimui.
Grybelio sporomis spygliai apsikrėtė praeitų metų rudenį ir šiuo metu nėra būdų pažeistus spyglius atgaivinti ir išgydyti.
Profilaktinei pušų spyglių apsaugai nuo būsimų apsikrėtimų prekybos tinkluose galima įsigyti vario sulfato ar Bordo mišinio.
Spygliai purškiami 1 proc. koncentracijos tirpalu (dedama 100 g preparato į 10 l vandens). Negalima didinti koncentracijos, nes gali apdegti spygliai.
Nudeginimui ypač jautrūs naujai augantys ūgliai. Profilaktiškai purkšti pušis reikėtų rudenį vėstant orams ir nutirpus sniegui anksti pavasarį.
Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos pranešimą
