Seimas priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis sutarta įstatyme įtvirtinti neteisėtų migrantų, pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios ir nepaprastosios padėties metu. Neteisėtų migrantų apgręžimas bus galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Už tai numatančias naujas nuostatas balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė – 20.
Priimtais įstatymo pakeitimais Vyriausybei Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu bus suteikiama teisė priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože, į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų neįleidžiami. Ši nuostata bus taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui.
Pagal įteisintą tvarką, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvą nebus taikoma, jei bus nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat persekiojimo, arba siekia patekti į šalies teritoriją humanitariniais tikslais.
Į Lietuvos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turės būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams bus suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį sprendimą pavadino kompromisiniu, bet neišvengiamu šiandieniniame geopolitiniame kontekste. „A. Lukašenkos pradėtą nelegalios migracijos instrumentalizavimo procesą mums pavyko sustabdyti pradėjus įgyvendinti apgręžimo politiką. Ši politika pasiteisino. A. Lukašenkai iš rankų iškrito koziriai, sumažėjo nelegalios migracijos srautai. Statistika liudija, kad apie 20 tūkst. nelegalių migrantų buvo apgręžta. Kiek jų būtų buvę patekę į Lietuvą, jeigu mes būtume nevykdę apgręžimo politikos, turbūt gali pasakyti tik geri prognozuotojai, bet šį skaičių reikėtų dauginti bent jau iš kelių kartų“, − kalbėjo Seimo narys.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsitikinimu, po ilgų derybų atsirado balansas tarp mūsų nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių aspektų. „Kai sprendėme dėl fizinio barjero būtinybės, visi kolegos, nepriklausomai iš pozicijos ar opozicijos, pritarė, kad alternatyvos nėra, nes gyvename šalia nenuspėjamos kaimynystės ir tikrai yra tikėtinos naujos grėsmės, režimo yra planuojami nauji dalykai. Šiuo metu turime informacijos apie tai, kad nuolatos vyksta derybos dėl naujų skrydžių iš Irano ir iš Irako. Praeitą savaitę įvyko skrydis iš Irano, Teherano į Minską. Nežinia, kada gali atsinaujinti vėl reguliarūs skrydžiai. Taigi, grėsmės išlieka tikrai realios. Todėl privalome turėti ne tik fizinę, bet ir teisinę sieną“, − tvirtino ministrė. Pasak jos, tai būtų aiškus atsakas, kad Europos Sąjungos išorės siena neteisėtai migracijai yra uždaryta.
Kitokią nuomonę išsakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jo nuomone, apgręžimas, bet kokia savo forma ir bet kokiam teisiniam režimui, ar tai būtų ekstremalioji situacija, ar nepaprastoji padėtis, yra nesuderinama su tarptautine teise. Be to, pasak parlamentaro, „individualus vertinimas, apgręžiant žmones mūsų pasienyje, nevyko, nevyksta ir nevyks“.
Priimtais Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimais taip pat sutarta sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene.
