Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai skirti papildomus 100 tūkst. Eur karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui tiriančiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), kuris pagal Lietuvos pareiškimą 2022 m. kovo 1 d. pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje.
Jau metus besitęsiant karinei agresijai Ukrainoje ir TBT dirbant aktyvių karinių veiksmų kontekste, renkant įrodymus ir liudytojų parodymus karo vietovėse, siunčiant mobilias tyrimų grupes į karo zonas, taip pat augant poreikiui skirti neatidėliotiną liudytojų apsaugą ir perkėlimą, būtina užtikrinti maksimalius šio teismo veiklos pajėgumus ir skirti nenutrūkstamą finansavimą.
„Lietuva ir toliau aktyviai prisideda prie teisingumo įtvirtinimo Ukrainoje procesų. Ukrainai reikia ne tik ginklų, humanitarinės pagalbos, bet taip pat svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kad teisingumas triumfuotų prieš nebaudžiamumą ir būtų nustatyti atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nelaukiant karo pabaigos”, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Pasak E. Dobrowolskos, siekiant efektyvaus karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo, ne tik turime žinoti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo poreikius, bet ir kartu su partneriais juos nedelsdami atliepti, taip pat aiškiai komunikuoti lūkestį, kad nusikaltimų Ukrainoje tyrimas vyktų maksimaliai greitai.
Pernai gruodį Hagoje vykusioje 21-ojoje Romos Statuto valstybių narių asamblėjoje buvo patvirtintas TBT 2023 metų biudžetas, kurio nepakanka visiems šio teismo atliekamiems tyrimams ir teismo procesams finansuoti.
E. Dobrovolskos teigimu, turime ieškoti tvarių ir ilgalaikių sprendimų, užtikrinančių Tarptautinio Baudžiamojo Teismo būtinuosius poreikius. Lietuva pasisako už šio teismo visiško finansinio nepriklausomumo ir pajėgumų stiprinimo siekį.
Šių metų kovo 20 d. Londone vyksiančioje Europos šalių teisingumo ministrų konferencijoje „Parama Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ir jo atliekamam tyrimui dėl situacijos Ukrainoje“ numatoma aptarti valstybių paramos TBT priemonių klausimus, tarp kurių – nuolatinio tyrimų centro Kyjive veiklos užtikrinimas ir nusikaltimų aukų fondo plėtra.
Primename, kad Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri kreipėsi į TBT ir inicijavo „Hagos procesą“ pagal Romos statutą. Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 43 Europos ir pasaulio valstybės. Valstybių vienybė ir ryžtas reikalauti rusijos režimo atsakomybės už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui yra beprecedentis.
Suprasdama tyrimo mastą ir sudėtingumą Lietuva ir 2022 m. skyrė TBT papildomą 100 tūkst. Eur finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiuo pavyzdžiu pasekė 26 valstybės, skyrusios šiam teismui papildomą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius.
