Saugumas miesto gatvėse neatsiejamas nuo patogaus susisiekimo. Per pastaruosius ketverius metus Kaune suremontuota apie 166 kilometrų esamų gatvių, įrengta beveik 50 km šaligatvių. Pastangos gerinti eismo sąlygas investuojant į susisiekimo infrastruktūrą – pasiteisina. Apie tai liudija iškalbinga statistika: pernai Kaune užfiksuota mažiausiai žuvusiųjų nuo pat 2001 metų.
Patogus susisiekimas – tarp prioritetų
Jau ne vienus metus gatvės Kaune tvarkomos kompleksiškai – pradedama nuo požeminių komunikacijų tinklų ir baigiama patogios infrastruktūros įrengimu pėstiesiems bei vairuotojams. Tuo pačiu imamasi sprendimų eismo sąlygoms pagerinti.
Trūksta atsargumo ir atidumo
Remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato surinktais statistiniais duomenimis, praėjusiais metais mieste registruota per 400 įskaitinių eismo įvykių. Skaudžių nelaimių priežastys nesikeičia – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršytas saugus greitis, oro sąlygų nepaisymas ar saugos diržo nesegėjimas.
Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus, eismo dalyviams neretai pritrūksta paprasčiausio atsargumo.
„Žmonių atidumas yra kritiškai svarbus. Vien per pastaruosius kelerius metus keli pėstieji žuvo dėl beatodairiško skubėjimo kirsti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Vienoje aikštelėje pėsčiąjį mirtinai kliudė atbuline eiga važiavęs vairuotojas. Dar viena pasikartojanti opi problema – viršytas greitis“, – skaudžių nelaimių priežastis vardijo M. Matusevičius.
Naujovės duoda rezultatus
Siekiant užtikrinti saugumą keliuose, Kaunas kaskart imasi naujų iniciatyvų ir net tampa pavyzdžiu Lietuvoje. Praėjusių metų spalį, remiantis didžiųjų pasaulio valstybių patirtimi, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje įrengta pirmoji šalyje įstrižinė pėsčiųjų perėja. Specialistų teigimu, tokio tipo perėjos yra saugiausios – pėsčiajam kertant gatvę raudonas šviesoforo signalas dega visoms transporto priemonėms.
Prie didesnio saugumo miesto keliuose prisideda ir vairuotojus ant važiuojamosios dalies apie artėjančias pėsčiųjų perėjas įspėjantis rombo formos horizontalusis ženklinimas. Ne kartą kritikuotas sprendimas davė apčiuopiamų rezultatų – per pastaruosius ketverius metus nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus.
Be to, visos mieste naujai įrengiamos pėsčiųjų perėjos turi kryptinį apšvietimą, o tokių Kaune iš viso – jau 829.
Numatytas rekordinis biudžetas
Per pastaruosius ketverius metus Kaune iš viso suremontuota apie 166 km esamų gatvių ir įrengta beveik 50 km šaligatvių. Siekiant užtikrinti dar didesnį saugumą, vien per 2022 metus atnaujintos ir 9 sankryžos.
Šiemet susisiekimo infrastruktūrai atnaujinti skirtas rekordinis biudžetas – apie 32 mln. eurų. Iš jų apie 12 mln. sudarys Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos.
„Maždaug trečdaliu padidintas biudžetas tokiai infrastruktūrai leis ir toliau gerinti situaciją, sutvarkant dar daugiau objektų – nuo požeminių perėjų iki viadukų. Per šiuos metus rangovai planuoja baigti pagrindinių gatvių kapitalinį remontą Romainiuose, Palemone, pradės darbus ir Savanorių prospekto dalyje nuo Pramonės iki Taikos prospektų. Pabaigos link artėja ir Radvilėnų plento rekonstrukcija ties A. Mickevičiaus slėniu, šalia įrengiant naują taką pėstiesiems bei dviratininkams. Be to, Kaunas ruošiasi Kėdainių tilto statyboms bei viaduko įrengimui ties Ašigalio gatve ir Islandijos plentu“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pėstiesiems numatyta ir daugiau patogumų – Karaliaus Mindaugo prospekte jau pradėta tvarkyti požeminė perėja, kartais dar vadinama „ugniagesių tuneliu“. Čia numatyta ne tik atnaujinti konstrukcijas, bet ir nukasti dalį krantinės šlaito pylimo, paruošiant erdves kavinei ir nedideliam amfiteatrui su terasa bei vaizdinga Nemuno salos panorama.
