Kinijos drakonas tiesią leteną Maskvai ir Minskui

Politinis strateginis lygmuo

„Diktatorius, siekiantis atkurti imperiją, niekada neįveiks laisvų žmonių”,– tviteryje paskelbė JAV prezidentas Džo Baidenas.

„Šiandien kartoju tai, ką sakiau prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Diktatorius, siekiantis atkurti imperiją, niekada nenugalės žmonių meilės laisvei. Žiaurumas niekada neįveiks laisvų žmonių laisvės. Ir Ukraina niekada netaps Rusijos pergale. Niekada“, – skelbia Džo.

Išankstinę pergalę metinių proga paskelbė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris teigia, kad Ukraina jau turi „viską“, kad nugalėtų agresorių.

Jis įsitikinęs, kad Ukraina yra pajėgi laimėti Rusijos ir Ukrainos karą jau 2023 m., nepaisant agresoriaus noro pasiekti bent kokių nors rezultatų mūšio lauke.

„Jei visi įvykdysime savo užduotis, mūsų laukia pergalė. Esu įsitikinęs, kad pergalė bus. Labai to noriu šiais metais. Turime tam viską – motyvacijos, pasitikėjimo, draugų, diplomatijos. Esame vieningi prieš šią invaziją“, – sakė prezidentas.

Karo metinių proga skamba daug įkvepiančių kalbų apie pergalę taip pat ir Lietuvoje. Prognozuojama, jog susivieniję Vakarai smogs ir sutriuškins Rusiją. Aišku, Ukrainos rankomis.

Kaip sakoma, duok Dieve, kad tai įvyktų.

Tačiau. Mums dėliojasi kiek kitas paveikslas. Ir jei artimiausiais mėnesiais pavyks išlaikyti esamas fronto linijas, o vasarą surengti bent vieną triuškinantį puolimą ir išvaduoti, pavyzdžiui, Chersono sritį, bus labai gerai.

Tai ne niekuo pagrįstas pesimizmas, o paprasčiausias skaičiavimas. Mes karo eigos perspektyvą vertiname remdamiesi ne jausmais, ne norais, ne viltimi, bet esama padėtimi fronto linijoje bei kariaujančių pusių potencialu.

Iš vienos pusės, galime sakyti, kad Rusija visiškai nemoka kariauti, nes labai sunkiai stumiasi į priekį, tačiau iš kitos, matome driskių gebėjimą atsilaikyti prieš nenutrūkstamą, tegu ir ne visai modernios Vakarų ginkluotės tiekimą.

Būtent miglotas ginkluotės kiekio tiekimo įsivaizdavimas klaidina daugelį. Visi tikisi, kad Vakarai Ukrainą užvers, o gal jau užvertė, šimtais tankų, tūkstančiais šarvuočių ir nesuskaičiuojamu kiekiu raketų, ir ši ginkluotė per kelias savaites esą sutriuškins priešą.

Tačiau tų slaptų triuškinamų ginklų masių Ukrainoje kol kas paprasčiausiai nėra. Taip, JAV turi pakankamai tankų, tačiau „Abrams“ labiau pritaikyti kovai dykumose, o „Leopardų“ visoje Europoje yra iki dviejų su puse tūkstančio.

Rusija iki karo turėjo apie 17 tūkst. tankų ir šarvuočių. Įsivaizduokim, kad sunaikinta 4000 vienetų ir antra tiek nevažiuoja. Vis tiek rusų tankų ir šarvuočių potencialas išlieka gana didelis.

Suprantama, Rusija į mūšį meta senus kledarus, taip pat alkoholikus, bedarbius, valkatas ir kitas atliekas, tačiau tai daroma sąmoningai, nurašant problematinę – kriminalinę, valkataujančią visuomenės dalį, kurią lengviausia motyvuoti karo grobiu.

Kremlius gėdingai pralaimėjo pirmą karo etapą, o pirmų savaičių fiasko ir sutriuškinimas prie Kijevo buvo visiškai apgailėtinas, tačiau driskiai neišsilakstė. Bet kuri kita valkatų orda, po tokios naikinančių smūgių krušos prie Kijevo, Lymano, Iziumo, Chersono būtų negrįžtamai parsivilkusi į savo trogloditų urvus.

Deja, marodieriai susiėmė, o bendras rusų armijos potencialas išlieka tikrai didelis. Pirmosiomis dienomis „operaciją“ vykdė apie 180 tūkst. driskių, tačiau dabar koncentruotą fronto ruožą šturmuoja ir gina apie 350 tūkst. valkatų.

Kremlius pasirengęs mobilizuoti dar pusę milijono. O jei reikės, mobilizuos ir milijoną, jei tik iškils būtinybė. Tą mes privalome suvokti kaip visiškai realią galimybę.

Tad kas, kaip ir kokiu būdu bei kokiais ginklų kiekiais išrūkys tokią milžinišką ordą iš Ukrainos žemių? Turint galvoje, kad net ir su technologine persvara, puolimui reikėtų mažiausiai trigubai daugiau pajėgų.

O kas nutiks, jei Rusiją, kuriai dabar trūksta raketų ir dronų, ims remti vis aktyviau tarptautinėje arenoje imanti dominuoti Kinija?

Mes nesureikšminame Rusijos, tačiau mąstome ir prognozuojame atsiriboję nuo „wishfull thinking“ pozicijos, kuri iliuzijų dūmais užkloja daugelio pergalės trokštančiųjų smegenis.

Be jokios abejonės, Vakarai dar aktyviau rems Ukrainą, mūšiai intensyvės, Kremlius vilks dar daugiau mėsos ir geležies į Ukrainos rytus.

Nusimato labai sunkūs, ilgi ir kruvini metai, kupini beprasmių aukų. Taip pat ir ukrainiečių. Ar galime visa tai sustabdyti? Jei galime, kiek tai kainuos ukrainietiško kraujo?

Labai norėtume klysti. Duok Dieve, kad šėtonas gautų galą ir pabirtų jo kariauna, tačiau privalome numatyti visus įmanomus variantus bei gebėti matyti, kas dedasi priešo stovykloje.

Privalome numatyti visus galimus priešo ėjimus.

Į geopolitinius žaidimus, kaip minėjome, vis aktyviau įsitraukia Kinija. Ir nors V. Zelenskis pasidžiaugė, kad Kinija rūpinasi taika pasaulyje, tačiau jos pasiūlytuose „taikos“ punktuose neįžvelgia jokio konkretaus „taikos plano“.

Pekino taikos šūkiai ir lozungai primena beverčius sovietinių besmegenių kompartijos begemotų pezalus apie taiką žemėje.

Tuo tarpu JAV įtaria, kad Kinija ruošiasi suteikti Rusijai dronų, jų komponentų ar paleisti dronų gamybos linijas Rusijoje.

Tokiais ėjimais Pekinas testuoja Vakarus, JAV ir jei nesulauks reikiamo atsako, jei Rusijos rėmimas Pekinui nebus skausmingas, į Maskvą atsisuks nenutrūkstama ginklų upė iš Azijos.

Ukrainos prezidentas vakar spaudos konferencijoje paklaustas, ar derėtųsi su Putinu, jei prie derybų stalo juos pakviestų Erdoganas, atsakė, kad jis nesikalbės su Putinu.

Galima nesikalbėti su Putinu, tačiau tuomet reikia kalbėtis su Dzinpingu, kuris greičiausiai vienintelis gali karą Ukrainoje nutraukti per vieną dieną. Lotynų Amerikos ir Afrikos šalys, kurias Zelenskis paragino prisijungti prie Kijevo pasiūlytos taikos formulės, to padaryti, deja, negali.

Kinijos užsienio reikalų ministras savo kolegai Baltarusijoje pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs bendradarbiauti su Minsku, kad būtų gilinamas abipusis politinis pasitikėjimas.

Kinija ir toliau rems Baltarusijos pastangas priešintis išorės jėgų kišimuisi į jos vidaus reikalus, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministeras Cin Ganas ( 秦刚).

Argi nėra aišku, ką nori pasakyti Kinija, kuri remia agresorių palaikančią ir savo teritoriją žudynėms suteikiančią kvazivalstybę?

Manome, kad šie Pekino ėjimai yra tikslingi, apskaičiuoti, pamatuoti. Kinija, įvertinusi metus trukusio karo perspektyvas ir pamačiusi silpnąsias Vakarų valstybių ekonomines, karines ir diplomatines puses, didina spaudimą.

Pekinas demonstratyviai remia ir rems Maskvą bei Minską, keldamas dar didesnį galvos skausmą Briuseliui bei Vašingtonui, kad sulaukus dienos X ant kortos galėtų pastatyti Taivano nepriklausomybę.

Bėda po vieną nevaikšto. Kai užsileidi ant galvos bolševikines uteles, kaip mat atkunta ir ima kraują siurbti komunistinė siurbėlė.

„Viso pasaulio tautos ir toliau palaiko Ukrainą, nes visi pripažįstame, kad jei atsisakysime Ukrainos, atsisakysime pačios JT Chartijos ir principų bei taisyklių, dėl kurių visos šalys yra saugesnės ir labiau apsaugotos“, – JT Saugumo Tarybai pareiškė JAV valstybės skeretorius A. Blinkenas.

Mums labiau patiktų JAV klasika, kai pareiškiama, kad „su teroristais nesiderama“ ir pravedamas auklėjamasis darbas sunkiaisiais ginklais terorizmo irštvoje.

Operacinis lygmuo

Be didesnių pokyčių.

Vokietija paskelbė, kad Ukrainai papildomai perduos dar keturis tankus „Leopard 2A6“. Tai leis suformuoti vieną tankų batalioną iš 31 tanko kartu su Portugalija (3 „Leopard 2A6“) ir Švedija (10 „Strv 122“).

Kanada perduos Ukrainai dar papildomai keturis „leopardus“, be anksčiau pažadėtų keturių.

Švedija perduos Ukrainai IRIS-T ir „Hawk“ priešlėktuvinius pabūklus viename pakete su kartu su tankais.

„Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, Ukrainai labai svarbu, kad Rusija neįgytų pranašumo ore. Tai galimybė, kurią turime užtikrinti ilguoju laikotarpiu“, – sakė Švedijos gynybos ministras Polas Jonsonas (Pål Jonson).

Labai teisingas pastebėjimas, kurį gerai žino ir dėdė Semas. Šiuolaikinį karą laimi tas, kas turi pranašumą ore. Būtent todėl driskiai ir puola kaip tarakonai Pirmojo pasaulinio karo stiliumi.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vakar kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, ragindamas priimti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos planą, kuris esą atitinka JT patvirtintą rezoliuciją, raginančią Rusiją pasitraukti iš Ukrainos.

„Plano tikslas – išstumti Rusiją iš Ukrainos ir padaryti pasaulį saugesnį. Akivaizdu, kad dabar bet kokie nauji taikos pasiūlymai turėtų būti suderinti su rezoliucijoje išdėstytais reikalavimais.“, – teigia Kuleba.

Planai ir ketinimai šaunūs ir teisingi, tačiau kokia jėga privers Rusiją nešaudyti į Ukrainos teritoriją net jei iš šalies bus išvalyti visi rusiškieji teroristai? Gal reikia sunaikinti grėsmę keliantį potencialą?

Kremlius pareiškė, jog bet koks išpuolis prieš Moldovoje esančius tautiečius ar Padniestrę, bus laikomas Rusijos Federacijos užpuolimu.

Oj, kaip baisu.

Taktinis lygmuo

Praėjusią parą rusų okupantai atliko 27 oro smūgius ir surengė 75 atakas iš salvinių raketų sistemų. Nukentėjo miestų ir kaimų ir civiliai gyventojai.

Priešo raketinių smūgių grėsmės lygis išlieka aukštas visoje Ukrainos teritorijoje.

Pranešama, kad Juodojoje jūroje rusai padvigubino savo laivų grupuotę, kurioje ir raketų „Kalibr“ nešėjai. Taip pat suaktyvėjo Rusijos aviacija, tai gali reikšti, kad ruošiamasi dar vienai raketų ir dronų atakai.

Rusijos okupantai toliau smaugia žiedą apie Bachmutą.

Sunaikinę daugiau kaip 80 proc. gyvenamųjų pastatų Mariupolyje, okupantai siūlo vietos gyventojams būstus miesto pakraščiuose.

Būtina sąlyga – prarastą nuosavybę patvirtinantis dokumentai. Kadangi sudegusių namų gyventojai to padaryti negali, nekyla abejonių, kad tokiu būdu Kremlius vykdo okupuotų sričių rusifikaciją. Mariupolio naujakuriais netrukus taps sašos, mašos ir seriožos iš Rusijos.

Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai praėjusią parą numušė rusų atakos sraigtasparnį Mi-24 ir sunaikino 4 priešlėktuvinės gynybos sistemas.

Ukrainos aviacija sudavė 20 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietas, taip pat 2 kartus smogė į priešlėktuvinių raketų kompleksų ugnies pozicijas.

Raketinės ir artilerijos pajėgos pataikė į driskių kontrolės postą, 2 gyvosios mėsos sutelkimo vietas ir 3 šaudmenų sandėlius.

Ukraina iki 2 km didina Ukrainos – Rusijos bei Ukrainos – Baltarusijos sieną saugančios juostos plotį. Pranešama, jog tai bus praktiškai užminuota teritorija.

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624