Lietuvos literatūros ir meno archyvas pristato virtualią parodą apie legendinę Kauno dramos teatro aktorę Rūtą Staliliūnaitę – mąslią, protingą, trapią – ir kartu stiprią – asmenybę, įvaldžiusią subtilią aktorinės išraiškos paletę ir savo talentą, dvasines bei fizines jėgas atidavusią teatrui, žmonėms.
1963‒1993 m. Kauno dramos teatre R. Staliliūnaitė sukūrė ištisą plejadą įsimintinų, žiūrovų pamiltų vaidmenų.
Po 1972 m. Jono Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos jos Barbora Radvilaitė, o kartu ir aktorė, susiliejusi su vaidmeniu, tapo simboline figūra, Lietuvai dovanojusia taip tragiškai užsidėtą karalienės karūną.
1973 m. poetas Stasys Santvaras, net gyvendamas užjūriuose, numatė, kad Lietuvoje gimsta talentas, netgi geniali aktorė.
Aktorė buvo ryški asmenybė, visa savo esybe pasiaukojusi teatro menui, turėjusi didelį autoritetą visuomenėje.
Jos dėka nuo užstatymo netinkamais pastatais buvo išgelbėta Šv. Gertrūdos bažnyčia Kaune, nuo sunaikinimo – karo metais žuvusio jauno poeto Vytauto Mačernio gimtoji sodyba Šarnelėje (Plungės rajonas).
R. Staliliūnaitė 1970 m. pelnė Lietuvos TSR nusipelniusios artistės, 1980 m. – Lietuvos TSR liaudies artistės vardą, 1973 m. apdovanota valstybine premija,1998 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija, Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus teatro menui, LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.
2001 m. pelnė Kauno Metų menininkės vardą, 2004 m. tapo Kauno Garbės piliete.
2008 m. ‒ Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, 2011 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.
Parodoje, parengtoje iš archyve saugomų dokumentų, kviečiame prisiminti aktorės iškiliąsias Kleopatrą, karalienę Barborą, Norą, Blanšą Diubua, vaikų numylėtą Merę Popins, ekscentriškąją Ūbienęir kitus šios iškilios aktorės sukurtus vaidmenis.
Parodos rengėja – Egidija Kaulakytė.
Parodą apžiūrėti galima čia.
