Aplinkos ministerija pagal suinteresuotų įstaigų pastabas patikslino Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių pakeitimo projektą. Tikslinami kriterijai, pagal kuriuos nekilnojamojo turto objektams skaičiuojamas minėtos įmokos dydis, taip pat kokios sąnaudos neįtraukiamos apskaičiuojant įmokos dydį, kokiais atvejais rinkliava ar įmoka netaikoma, neskaičiuojama.
Numatyta, kad kai prie nekilnojamojo turto objektų yra asmeniniai konteineriai arba kolektyviniai konteineriai, kuriais naudotis gali tik to nekilnojamojo turto objekto savininkai ar jų įgalioti asmenys, pastoviąją rinkliavos ar įmokos dedamąją galima skaičiuoti pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį.
Be to, projekte siūloma numatyti, kad rinkliavos ar įmokos nereikėtų mokėti po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esančių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių saugyklų savininkams. Iki šiol ši rinkliava ar įmoka nebuvo taikoma tik individualiose valdose esantiems garažams.
Numatoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės tarybos turės teisę nustatyti mažesnį rinkliavos ar įmokos dydį tai kategorijai nekilnojamojo turto objektų, kuriuose gyvenantys asmenys kompostuos namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje.
Savivaldybės nustatys su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias bendrąsias būtinąsias sąnaudas, kurias sudarys regioninė kaina, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudos ir dalins jas į pastoviąsias ir kintamąsias. Taigi, kaip ir anksčiau, bus taikoma dvinarė rinkliava ar įmoka.
Siūloma, kad į su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias bendrąsias būtinąsias sąnaudas negalėtų būti įtraukiamos šiukšlių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo bei su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai.
Į būtinąsias sąnaudas nebūtų įskaičiuojamos ir savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus arba atliekų tvarkytojo mokėtinos netesybos – baudos, delspinigiai.
Savivaldybės negalės rinkliava ar įmoka apmokestinti nekilnojamojo turto objektų, kurie neįtraukti į aplinkos ministro patvirtintą Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą.
Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės tikslinamos atsižvelgiant į 2021 m. priimtus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus ir reaguojant į rinkliavą ar įmoką mokančių subjektų skundus dėl jos dydžio nustatymo, ją apskaičiuojant taikomų kriterijų.
Primename, kad nuo 2023 m. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagal jos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką skaičiuos ir tvirtins regionines reguliuojamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainas trejų metų laikotarpiui ir praneš jas savivaldybėms.
Savivaldybių tarybos tvirtins rinkliavos ar įmokos dydžius prie VERT nustatytos regioninės kainos pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kainą.
Tikimasi, kad patvirtinus šiuos pakeitimus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimas bus skaidresnis ir suprantamesnis rinkliavą ar įmoką mokantiems atliekų turėtojams.
