Lapkričio mėn. 21 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus, mirė Viekšnių Šv. Jono krikštytojo parapijos rezidentas, Telšių vyskupijos katedros kapitulos Garbės kanauninkas jubiliatas, Karaliaučiaus katalikų sielovadininkas Kunigas Anupras Gauronskas.
Anupras Gauronskas gimė 1938 m. liepos mėn. 1 d. Purvių kaime, Akmenės rajone valstiečių šeimoje. Mokėsi Avižlių pradžios mokykloje, po to lankė Dabikinės vidurinę mokyklą, baigė Kauno politechnikumą, tarnavo sovietinėje armijoje.
Grįžęs iki 1967 metų dirbo Kauno autobusų parke vairuotoju, po to įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1972 m. balandžio mėn. 16 dieną vyskupo Juozapo Matulaičio-Labuko Kaune buvo pašventintas kunigu.
Dirbo Telšių, Kretingos, Klaipėdos vikaru, Skaudvilės ir Adakavo, Pievėnų ir Rubikų parapijų administratoriumi, Tirkšlių klebonu.
Atsikuriančios Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės prašymu, šviesios atminties J.E. Žemaičių vyskupo Antano Vaičiaus 1989 m. paskirtas Karaliaučiaus (Kaliningrado) klebonu ir dekanu. Jis buvo pirmasis katalikų kunigas, trejus metus dirbęs vienas šiame ortodoksų krašte.
Nuo 1989 metų kunigavo Kaliningrado srityje. Karaliaučiaus dekanas (1999), Karaliaučiaus įkalinimo įstaigos kapelionas (2004). 1991 Karaliaučiuje įregistravo Šv. Šeimos parapiją (pirmoji po II pasaulinio karo Kaliningrado srityje), paskirtas jos klebonu.
1994 pastatydino šios parapijos koplyčią (po II pasaulinio karo pirmieji maldos namai Kaliningrado srityje). 2000 pastatydino Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Tilžėje (Sovetske), kurioje kelerius metus ėjo Rektoriaus pareigas.
2002 Karaliaučiaus įkalinimo įstaigoje įrengė koplyčią (pirmoji katalikų koplyčia Rusijos įkalinimo įstaigose). Iki 2004 pastatydino 4 bažnyčias ir koplyčias, restauravo 3 bažnyčias, įkūrė 21 parapiją Karaliaučiaus srityje.
A. Gauronsko rūpesčiu inicijuota idėja Ventoje pastatyti bažnyčią. Jos pamatai pašventinti 2004 metais, o 2009 metais Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia svetingai priėmė maldininkus. Ji vadinama Lietuvos tūkstantmečio bažnyčia.
Dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje kunigas Gauronskas kelis kartus lankėsi Karaliausčiaus srityje, kur slapta susitikdavo su tikinčiaisiais ir atlikdavo apeigas.
Kai atsikūrusios Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės prašymu jis pagaliau buvo paskirtas Kaliningrado katalikų bendruomenės administratoriumi, kur tuo metu nebuvo nė vienos veikiančios katalikų bažnyčios.
Pirmąsias Mišias kunigui Anuprui tekdavo aukoti kapinėse, sporto salėse arba gatvėje priešais buvusių bažnyčių pastatus. 1991 metais jis tapo Kaliningrado Šventosios Šeimos parapijos, kurios istorinis pastatas iki šiol negrąžintas Bažnyčiai, rektoriumi, o parapija įsikūrusi iš Vokietijos atgabentoje surenkamoje koplyčioje.
2000 m. lapkričio 6 dieną vyskupas Antanas Vaičius paskyrė A. Gauronską Telšių katedros kapitulos Garbės kanauninku.
Nuo 2019 10 27 iki mirties buvo Viekšnių parapijos rezidentas.
Jau saulelė, atkopiant ir budinant svietą, neberado tavęs. Aukščiausiąjį lietuvis, kokiu ir pats buvai, žinojo esant visuomet, į kokį religinį rūbą bebūtų jis įvilktas. Gyvenai ilgiau, kaip kad žvaigždynai 1° aplinkui Šiaurinę žvaigždę pasisuka (1°= 72 m.), nešei lietuviams kantrybės, vilties, susitaikymo spindulį. Ilsėks ramybėje tad, kol vėl būsi pašauktas grįžti į Žemę gyventi jos žmogumi Lietuvoje.