Jeigu kas nors skamba pernelyg gerai, vadinasi, veikiausiai taip ir yra. Tai – ne šiaip patarlė, o auksinė taisyklė, kurios negalima užmiršti skelbimų svetainėse ieškant išsvajoto pirkinio – pavyzdžiui, automobilio. Mat „per gerai“ dažnu atveju gali atrodyti ne sąžiningas pasiūlymas, o sukčių užmestas kabliukas.
Pusvelčiui „skubiai“ parduodamas fantastiškai atrodantis, puikiai išlaikytas ir nedaug nuvažiavęs sportiškas automobilis? Atsargiai – net ir staigiai prisireikus pinigų vargu ar kas pardavinės savo automobilį už nuostolingą kainą.
„Finansiniai sukčiai, nuolat keičiantys savo nusikalstamos veiklos modelį taip, kad kuo daugiau uždirbtų, kelis pastaruosius metus didina savo aktyvumą ir internetinėse prekybos platformose, skelbimų svetainėse. Jie už neįtikėtinai gerą kainą siūlo ne tik sportinius automobilius. Pastebėta, kad nukentėti gali ir motociklų, komercinių transporto priemonių, žemės ūkio technikos pirkėjai“, – sako automobilių skelbimų portalo „Autogidas“ vadovas Evaldas Narbuntovičius.
Kaip atpažinti sukčių skelbimą?
Įprastai finansiniai sukčiai savo „darbą“ vertina ganėtinai rimtai ir kiekvienam apgaulės atvejui ruošiasi kruopščiai. Todėl jie skelbimų svetainėse registruojasi susikurdami laikinus elektroninio pašto adresus, įsigydami išankstinio apmokėjimo SIM korteles ir netgi naudodami „vienkartinius“ telefonus, kad būtų sudėtingiau juos atsekti.
„Nepriklausomai nuo to, kad svetainėse nuolat taikomos sukčiavimo prevencijos priemonės, atpažinti visų piktavalių vartotojų neįmanoma, nes sukčiai prisitaiko prie kintančių sąlygų ir ieško naujų apgaulės metodų. Sukčiai darosi vis įžūlesni, net ir užblokavus įtartiną jų veiklą nusikaltėliai skambina skelbimų portalams, bando įtikinėti neva jų skelbimai – tikri“, – paaiškina E. Narbuntovičius.
Dėmesio sukčiai skiria ir skelbimo turiniui. Neretais atvejais jie parduodamos transporto priemonės nuotraukas „pasiskolina“ iš kito, veikiausiai sąžiningo skelbimo. Labiausiai pirkėjai masinami pateikiamu aprašymu ir kaina, kuri sukčių skelbimuose būna keliomis dešimtimis procentų žemesnė, nei įprasta analogiškiems sąžiningai parduodamiems automobiliams.
O tuomet paskambinusiems potencialiems pirkėjams sekamos pasakos: apie tai, kad šiuo metu gyvai parodyti parduodamo automobilio negali, nes prekė vis dar užsienyje, pakeliui į Lietuvą. Bet sukčiai nepamiršta informuoti, kad besidominčiųjų jau susidarė ilga eilė. Ir pasiūlo galimybę tą eilę apeiti – susimokant avansą ir rezervuojant pirkinį.
Būtent šioje vietoje reikėtų labiausiai suklusti: prekės pamatyti negalima, bet už ją sumokėti avansą būtina, nes kitaip jos tikrai neliks.
Klasikiniai triukai
„Sukčiai naudoja klasikinius rinkodaros įrankius – stengiasi sudaryti įspūdį, kad pasiūla ribota. Paklausa milžiniška, todėl prekės jau tučtuojau neliks. Esą, norint ją įsigyti reikia veikti nedelsiant. Iš tiesų išgirdus šias dvi sąlygas – parduodamo automobilio pamatyti negalima, bet norint jį pirkti reikia pervesti avansą – galima drąsiai padėti telefono ragelį ir informuoti skelbimų svetainę apie įtariamą bandymą sukčiauti“, – aiškina E. Narbuntovičius.
Mat ragelio nepadėjus ir pasidavus nusikaltėlių vilionėms teks kartoti policijos pareigūnams jau daug kartų girdėtą liūdną pasakojimą: „pinigus pervedžiau, o po to jų gavėjas dingo – telefonas išjungtas, į elektroninius laiškus neatsako“.
Lietuvos bankų asociacija apsiperkantiems internetu pataria vadovautis konkrečios e-parduotuvės ar portalo saugių mokėjimų rekomendacijomis, turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti, nepateikti įtartinose formose savo kortelės duomenų, pirkti tik iš žinomų elektroninių parduotuvių.
„O jeigu kalba eina apie avanso mokėjimą už tokią paslaugą, kaip būsto nuoma, arba didesnės vertės prekės, pavyzdžiui, automobilio, įsigijimą, būtina pirmiausia įsitikinti skelbimo tikrumu: susitikti su jį publikavusiu asmeniu, apžiūrėti sandorio objektą. Dažniausiai sukčiai manipuliuoja emocijomis – pasiūlymo kaina atrodo labai patraukli, mokėjimą skubinama atlikti kuo greičiau, neva eilėje laukia kiti potencialūs pirkėjai. Vis dėlto atsakingi finansiniai sprendimai ir skubėjimas – sunkiai suderinami. Šia mintimi ir patartume vadovautis“, – pataria Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.
Nuo klaidų saugo ir bankai, ir policija
Policija, analizuodama statistinius duomenis, neišskiria konkrečiai automobilių svetainėse vykdomų sukčiavimo atvejų. Tačiau bendrojoje statistikoje nurodoma, kad Lietuvoje kiekvienais metais registruojami apie 3000 sukčiavimo atvejų. Tai reiškia, kad nuo sukčių kasmet nukenčia maždaug vienas iš 1000 šalies gyventojų.
LBA vadovė informuoja, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius finansiniams sukčiams iš Lietuvos gyventojų pavyko išvilioti daugiau nei 8 mln. eurų. Įdomu tai, kad net apie pusę šių pinigų – beveik 4 milijonus eurų – apgautiesiems asmenims pavyko sugrąžinti. Jos teigimu, pinigus sukčių aukomis tapusiems žmonėms padėjo sugrąžinti skirtingų priemonių kompleksas.
„Pervedimai į sukčių sąskaitas, kurių bendra suma buvo didesnė nei 1,2 mln. eurų, buvo sustabdyti bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Dar 2,7 mln. eurų buvo grąžinti jau po to, kai jie buvo iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas“, – sako E. Čipkutė.
Bankų asociacijos prezidentė visiems asmenims, kurie įtaria, kad pateko į sukčių pinkles, rekomenduoja nedelsiant susisiekti su savo banku ir kreiptis į policiją.
