Daugiau nei 50 studentų iš Vytauto Didžiojo universiteto, Žemės ūkio akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus ir Kauno kolegijų vasarą atlikinėjo darbo praktikas „Agrokoncerno“ įmonių grupės laboratorijose ir ūkiuose.
Studentų vasaros praktikos darbai prasideda nuo balandžio trečiakursiams, žemesnių kursų studentai atvyksta pasibaigus studijoms. Praktika dažniausiai tęsiasi iki rugsėjo vidurio.
Pasak „Agrokoncerno“ įmonių grupės personalo-administracijos direktorės Rasos Šakauskienės, darbo praktikos yra paklausios studentų tarpe, nes už jas yra mokamas darbo užmokestis, o gabiausieji tokiu būdu užsitikrina darbo vietas po studijų.
Su perspektyviais jaunais žinovais yra pasirašomos bendradarbiavimo sutartys. Jas turintiems studentams yra mokamos 500 eurų stipendijos, taip pat po studijų suteikiama darbo vieta.
Jaunimas į žemės ūkį atneša technologinius pokyčius
R. Šakauskienės teigimu, žemės ūkio sektorius yra vienas atspariausių įvairioms krizėms, todėl čia visada yra didelis žinovų poreikis.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė jau dvidešimt metų vasaromis priima studentus, kurie turi galimybę pamatyti darbo specifiką iš arti.
Jiems yra sudaromos sąlygos dirbti kartu su patyrusiais žinovais ir iš jų mokytis. Tiesa, mokymasis būna abipusis, nes jauni žmonės atneša ir kitokį požiūrį.
Studentai už atliktą darbo praktiką gauna įvertinimus. Šiemet jie buvo tikrai aukšti – vidurkis svyravo nuo 8 iki 9 balų.
Daugelis studentų yra motyvuoti ir vasarą išnaudojo žinių gilinimui. Žinoma, visuomet būna ir tokių, kurie supranta, kad pasirinkta sritis – ne jiems.
Personalo žinovė pastebi, kad ne maža dalis yra ir tokių studentų, kurie savo nuomonę ir supratimą apie žemės ūkio sektorių po praktikos pakeičia į gerąją pusę.
„Agrokoncerno“ įmonių grupės atstovė sako, kad praktikantai yra ne tik imlūs technikos, mokslo naujovėms, bet jiems labai svarbi ir ekologija, tvarūs sprendimai.
Jauni žinovai nori asmeninio dėmesio, būti išklausyti. Po praktikos jie grįžta į įmonę sumanymais ir patarimais, ką galima daryti geriau ar tobulinti.
„Vasaros darbo praktikos jaunimui yra viena iš „Agrokoncerno“ įmonių grupės strategijos krypčių, nes žemės ūkis sparčiai atsinaujina.
Sukauptų žinių nebeužtenka, reikia naujo požiūrio, imlumo technologijoms, be kurių bus neįsivaizduojamas ateities ūkis“, – sako personalo direktorė.
Specialybės perspektyvios, bet nepaklausios
Šiuo metu žemės ūkio sektoriuje labiausiai trūksta inžinierių, agronomų, gyvūnų mokslų žinovų ir veterinarijos gydytojų, kurie dirbtų su stambiaisiais gyvūnais.
„Veterinarijos studijos yra paklausios, tačiau tik maždaug 10 proc. studentų renkasi darbą su stambiaisiais gyvūnais.
Universitetai nesurenka gyvūnų mokslų žinovų, pavyzdžiui, šiemet šias studijas pasirinko vos keli studentai.
Tačiau šių sričiųžinovai yra itin paklausūs, jų darbas gerai apmokamos, o daugelis stereotipų apie šias profesijas yra pasenę ir neatitinkantys tikrovės“, – pasakoja „Agrokoncerno“ įmonių grupės atstovė.
Kalbėdama apie vasaros praktikos R. Šakauskienė pastebi tendenciją, kad žemės ūkio sektorius įdomus ne tik šios srities mokslus pasirinkusiems studentams.
Laboratorijose vasaromis vietas bando gauti net ir humanitarinius, socialinius ar kitus mokslus studijuojantis jaunimas. Labiausiai motyvuoti taip pat yra priimami, svarbiausia yra noras dirbti ir mokytis.
Būsimų darbuotojų ieško ir mokyklos suoluose
„Agrokoncerno” įmonių grupės planuose – ambicingi projektai, tokie kaip fermų plėtra, naujoviškiausios Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklos statybos.
Per ateinančius penkerius metus didės inžinierių poreikis, todėl daug dėmesio skiriama ir ryšių mezgimui su techninės pakraipos studentus ruošiančiais universitetais bei kolegijomis.
„Žemės ūkis sparčiai atnaujinamas. Mūsų „Ateities ūkyje“ jau yra taikomos ir bandomos naujausios technologijos, laukuose dirba agrodronai, pavasarį pristatysime pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio darbams skirtą robotą.
Taip pat turime laboratorijas, kuriose atliekami įvairūs moksliniai tyrimai.
Dėl šios priežasties būsimų darbuotojų, kurių poreikis bus tikrai didelis ieškome ne tik universitetuose, bet ir mokyklų suoluose”, – pasakoja R. Šakauskienė.
Metų pradžioje su kolegomis ji keliavo po Lietuvos mokyklas ir 9–12 moksleiviams pristatinėjo būsimus projektus, pasakojo apie žemės ūkį.
Personalo-administracijos direktorė pastebi įdomią tendenciją, kad miesto vaikai žemės ūkio sektoriumi domisi ne ką mažiau nei regionų moksleiviai.
„Regionų moksleivius traukia miestai, o štai miestų jaunimas į žemės ūkio sektorių žvelgia visai kitomis akimis. Jie neturi susiformavusių stereotipų ir mato daugiau galimybių, kaip galėtų panaudoti savo gebėjimus.
Mokslas sparčiai žengia į žemės ūkį ir jie tai mato.
Kitas svarbus bruožas – darbo užmokestis. Pavyzdžiui, sutartis su mumis pasirašiusiems studentams, kurie ateis dirbti įgyvendinant naujausius projektus, yra garantuojamas ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčių atlyginimas.
Šiuo metu tai sudarytų apie 2 tūkst. eurų atskaičius mokesčius“, – teigia personalo direktorė.
Ji įsitikinusi, kad su moksleiviais ir studentais būtina kalbėti apie darbo žemės ūkio sektoriuje teikiamas galimybes ir privalumus.
Bendradarbiavimas su mokyklomis ir universitetais vyksta ne tik rengiant praktikas. Sutikimai, ekskursijos, įvairūs bendri projektai, dalyvavimas parodose ir studentų renginiuose padeda formuoti kitokį žemės ūkio veidą.
