Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimu Kaune rugpjūčio 22–24 d. surengtas Šiaurės ir Baltijos valstybių – Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos – parlamentų pirmininkų susitikimas.
Lietuvoje laukiama Danijos Karalystės Folketingo Pirmininko pavaduotojos Karen Eleman (Karen Ellemann), Estijos Respublikos Rygikogo Pirmininko Jūrio Rataso (Jüri Ratas), Islandijos Respublikos Altingo Pirmininko Birgiro Armansono (Birgir Ármannsson), Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkės Inaros Mūrniecės (Ināra Mūrniece), Norvegijos Karalystės Stortingo Pirmininko Masudo Garakanio (Masud Gharahkhani), Suomijos Respublikos Eduskuntos Pirmininko Mačio Vanhaneno (Matti Vanhanen) ir Švedijos Karalystės Riksdago Pirmininko trečiosios pavaduotojos Kerstin Lundgren bei jų vadovaujamų delegacijų.
„Regioninio bendradarbiavimo perspektyvos neišsemtos. Ne tik politikos, bet ir ekonomikos, verslo, kultūros, švietimo, žmogiškųjų kontaktų srityse. Naujų plačių gynybos ir saugumo bendradarbiavimo perspektyvų atveria Švedijos ir Suomijos sprendimas jungtis prie NATO. Svarbiausia, kad NB8 integracija būtų negrįžtama ir visapusiška, o krizinė situacija išnaudota jai spartinti. Apie tai ir diskutuosime NB8 susitikime“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Į Kauną atvykusios delegacijos prie Laisvės statulos paminės Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną.
Antradienį, rugpjūčio 23 d., delegacijų susitikime Pažaislyje bus aptarta Šiaurės ir Baltijos valstybių tolesnio politinio bendradarbiavimo perspektyva, bus kalbama apie galimybes ir iššūkius tolesniam regiono ekonominiam bendradarbiavimui.
Delegacijos vyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje, kur bus pristatyta karinė technika ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje. Politikai diskutuos saugumo ir gynybos klausimais „NB8 ir NATO šalių klubas: naujos galimybės sustiprintam Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje“.
“Baltijos kelio” dieną minėti Kaune nelabai garbinga, kadangi, kiek prisimenu, Kaunas “kelią” darė ne nuo Ukmergės link Panevėžio, t.y. ne toje vietoje – kur jam Sąjūdžio buvo paskirta, o susikibo rankomis keliu nuo Kauno link Ukmergės, nors šis kelias nebuvo numatytas organizuoto “Baltijos kelio” dalimi. Dėl to renginio organizatoriams radosi skubiai spręstinų problemų.