Mokyklinių prekių paklausa rugpjūtį pasiekia didžiausią piką. Kasdien parduodama tūkstančiai sąsiuvinių, rašiklių, penalų, kuprinių ir kitų prekių. Visa tai – tonos nešulių, kasdien užgulančių moksleivių pečius ir nugaras. Kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė pataria, kaip nešiojant kuprinę išsaugoti taisyklingą laikyseną ir sveiką nugarą.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pernai per kelias aktyviausias savaites vien sąsiuvinių parduota per 2,2 mln. Tai – tonos popieriaus moksleivių kuprinėse. O kur dar vadovėliai, rašymo priemonės, pratybų sąsiuviniai ir kiti daiktai“, – teigia Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Savo ruožtu kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik tinkamos kuprinės savybės, bet ir teisingas jos nešiojimo būdas. „Pirma, kuprinė turi būti nešama taisyklingai – ant abiejų pečių ir nekaboti per žemai ar per aukštai. Kuprinės viršus neturi būti aukščiau moksleivio pečių, o apačia – ne žemiau juosmens. Sukrauta kuprinė neturi būti platesnė negu vaiko pečiai. Be to, būtina turėti prisiūtus ar prisegtus atšvaitus kuprinės šonuose ir nugaroje“, – primena pašnekovė.
Antra, pasak kineziterapeutės, kuprinė turi būti lengva ir ergonomiška: plačios petnešos su paminkštinimais ir reguliuojamais diržais, sutvirtina dalis, kuri priglunda prie nugaros. Tai ypač svarbu pradinukams. Kuprinėje turėtų būti keli skyriai, kad sukrauti daiktai pasiskirstytų tolygiai. Kraunant kuprinę sunkiausias knygas M. Navaslauskaitė pataria dėti į skyrius arčiausiai nugaros.
Trečia, kalbant apie idealų kuprinės svorį, specialistė nurodo, kad pilna kuprinė bet kokio amžiaus moksleiviui neturi sverti daugiau negu 10–15 proc. jo kūno svorio, o tuščia – ne daugiau kilogramo. „Todėl tėveliai turėtų pasirūpinti ne tik kokybiška kuprine, bet ir patikrinti, ar mažieji kasdien nesinešioja visos savaitės knygų ir pratybų sąsiuvinių. Labai svarbu mokyti vaikus neštis į mokyklą tik tai dienai reikalingas priemones. Net ir gertuvę iš namų galima pasiimti tuščią, o vandens prisipilti mokykloje“, – sako M. Navaslauskaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad ruošiantis mokslo metams visada geriau rinktis kokybišką kuprinę, kuri tarnautų kelerius metus, negu kasmet keisti mažiau kokybišką daiktą, kuris greičiau susidėvi.
Taip pat kineziterapeutė M. Navaslauskaitė pastebi, kad didelę įtaką laikysenai daro ne tik kuprinių nešiojimas, bet ir išmaniųjų įrenginių naudojimas. „Nuolatinis kaklo palenkimas žemyn žiūrint į ekraną sukelia pečių juostos ir kaklo raumenų pertempimą bei laikysenos sutrikimus.
Tada net stovėti ir sėdėti tiesiai darosi nepatogu, raumenys greitai pavargsta. Tai lengva pastebėti: vaikas sėdėdamas galvą dažnai pasiremia ranka arba susiriečia į kuprelę“, – sako M. Navaslauskaitė. Anot jos, siekiant sušvelninti poveikį, reikėtų riboti naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, namuose įrengti ergonomišką vietą prie kompiuterio, kur vaikas galėtų patogiai sėdėti ruošdamas namų darbus, ar žaisdamas kompiuteriu. Stalo, kėdės ir ekrano aukštis turi atitikti vaiko ūgį.
Kineziterapeutė primena, kad psichologai mokyklinio amžiaus vaikams pataria neviršyti 2 valandų per dieną naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais trukmės. „Norint, jog tos 2 valandos per dieną, taip pat sėdėjimas mokyklos suole ir sunkios kuprinės dėvėjimas nesukeltų laikysenos sutrikimų, būtina užtikrinti pakankamą vaikų fizinį aktyvumą kiekvieną dieną.
Mokyklinio amžiaus vaikai turi būti fiziškai aktyvūs ne trumpiau negu 1 valandą per dieną ir ši veikla turi būti intensyvi: sportiniai žaidimai, bėgimas, kliūčių įveikimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir panašiai“, – dalijasi M. Navaslauskaitė, primindama mokslinių studijų išvadas, kurios rodo, kad fiziškai aktyvūs vaikai rečiau linkę į depresiją, yra smalsesni, aktyviau siekia žinių ir pasiekia aukštesnių mokymosi rezultatų.
